Gyventi, mylėti, būti mylimam…
Liubomiras Laucevičius (1905–1993) – vienas garsiausių XX a. Lietuvos medikų, gydytojas praktikas, pedagogas, mokslininkas, išskirtinis medicinos eruditas. Likimas jam skyrė pačius sunkiausius išbandymus – karo išblaškyta šeima, Sibiro lageriai, alinantis klaidžiojimas sovietmečio ideologijos labirintais. Bet visa tai nepalaužė, galbūt net dar labiau sustiprino jo tikėjimą savo pašaukimu, norą dirbti ir būti naudingam Lietuvai ir jos žmonėms. Jis ėjo per gyvenimą oriu aristokrato žingsniu, aukštai iškelta galva, tačiau be puikybės, atvira širdimi. Jis nesiekė garbės, bet jos nusipelnė.
Šioje knygoje spausdinami labai atviri paties Liubomiro Laucevičiaus pasakojimai, užrašyti 1992 metais, jo artimųjų bei kolegų neproginės mintys, pateikiama istorinių duomenų apie bajorų Laucevičių giminę ir herbą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš asmeninių archyvų.
***
Labai skaudu, kad mūsų šeimos buvo taip išdraskytos. Tų jausmų, gyvenimo negalima lyginti su šeimomis, kuriose vaikai visada turėjo mylintį ir mylimą tėvą ir mamą, stabilų gyvenimą. Kartu su vaikais gyvenome tame pačiame name nuo pat gimimo, tik suaugę jie paliko namus. Jų gyvenimas nuo skaudaus mūsų gyvenimo skiriasi kaip dangus ir žemė. – Marija Regina Laucevičiūtė-Raudienė, dukra
Reviews
There are no reviews yet.