Pagrindinis, galima sakyti, tragikomiško romano „Skėtis šiai dienai“ veikėjas – „gyvenimo meno filosofas“, užsisvajojęs vaikšteiva, dykinėja didmiesčio gatvėmis, įdėmiai ir ironiškai stebi aplinką, ieškodamas žodžių „gyvenimo keistumai“ nusakyti, susitinka senus pažįstamus, kurie kažkodėl jam nuolat nemaloniai primena vaikystę, ir intensyviai išgyvena vidurinio amžiaus vyro krizę.
Autorius meistriškai savo knygos filosofiškumą ir veikėjo melancholiją apvainikuoja lyg ir „happy end’u“, meilės pergale ir susitaikymu su pasauliu. Tik ar ilgam? – teisingai įtars įdėmesnis skaitytojas. Ko gero, tinkamiausias veikėjo apibūdinimas – laimingai žlugęs.
