– Numirėlė eina, – sako vaikinai koridoriuose.
– Pasakyk mums savo paslaptį, – tualetuose šnibžda merginos.
Aš esu ta mergina.
Aš tarpas tarp šlaunų, pro kurį šviečia saulė.
Aš bibliotekininkės padėjėja, besislepianti fantazijos šalyje.
Aš vaškinis išsigimėlių cirko eksponatas.
Aš griaučiai ant porcelianinio karkaso, kokių jie norėtų.
Lija ir Kesė buvo geriausios draugės, žiemos mergaitės, sustingusios į šakaliukus panašiuose kūnuose. Bet dabar Kesė mirusi. Lijos mama gelbėja kitų žmonių gyvybes, tėvas užsiėmęs savais reikalais, o pamotė nieko neišmano. Balsas Lijos galvoje vis liepia toliau viską kontroliuoti, būti stipriai, liesėti greičiau, sverti mažiau. Jei ji toliau eis šiuo keliu – liesa, liesesnė, liesiausia, – galbūt pradings iš viso.
Šioje emociškai sukrečiančioje, lyriškoje knygoje populiari rašytoja Laurie Halse Anderson tyrinėja šiurpą keliantį merginos kritimą į nesulaikomą anoreksijos verpetą.
„Būtina perskaityti… brutalu ir poetiška.“ Booklist
„Anderson pasakoja šiurpią, mistika persmelktą istoriją. Sunku šią knygą skaityti, bet dar sunkiau nuo jos atsiplėšti.“ Publishers Weekly
„Skaitytojai negalės atsitraukti nuo šio jaudinančio pasakojimo apie širdgėlą, pyktį ir savęs kankinimą.“ Bulletin of the Center of Children‘s Book
„Laužyta, simboliška ir už širdies griebiančia proza Lija pasakoja savo beviltišką istoriją apie destruktyvų elgesį, kuris valdo visus jos veiksmus ir mintis.“ Kirkus Reviews
