Tai pomirtinis tragiškai žuvusio gamtininko (1940-2002) įvairiais metais parašytų apybraižų rinkinys. Keletą dešimtmečių šiuos didingus paukščius tyrinėjęs autorius tikrai turi ką apie juos papasakoti, o kai įsitikini, kad ir pasakoti jis moka… Čia rasite ne tik sausų mokslinių faktų ar gamtininko kasdienybės vaizdų, bet ir lyrinių miniatiūrų, epikos beigi romantikos, liūdnų ir linksmų (o kartais groteskiškų) istorijų – visko nė neišvardinsi. Autoriaus meilė savo plunksnuotiesiems herojams – jokia literatūrinė vertybė, tačiau skaitytoją turėtų nuteikti šiltai. Aktualiai skamba (deja) nerimas dėl jiems gresiančių pavojų, dėl visokių barbarų ir vandalų gausos. Visa tai tiesa, tačiau didaktikos nekentėjai tokias mintis, žinoma, turi teisę praleisti. Knyga gražiai išleista ir iliustruota (nuotraukos iš paties autoriaus archyvo; mano kuklia nuomone, ne tik įdomios, bet ir estetiškos).
Rekomenduotina visiems gamtos mylėtojams, net beviltiškai lyriškiems humanitarams, manantiems, neva gamtos mokslų daktaras – tai toks bejausmis, nelabai raštingas subjektas…