Per tris dienas turiu nužudyti pacientą. Jei to nepadarysiu – mirs mano dukra.
Atokioje įspūdingo grožio Škotijos saloje esu vienintelė gydytoja. Pagaliau jaučiuosi saugi. Čia niekas nenutuokia apie mano praeitį – net neįtaria, kokias paslaptis slepiu. Vienintelė, kuri žino visą istoriją, – mano paauglė dukra Lorena. Esu vieniša mama, tad mudvi teturime viena kitą. Dukra man – visas pasaulis.
Rūpinuosi kiekvienu salos gyventoju, taigi žinau apie visas jų baimes, visas paslaptis. Užtat jie apie manąsias nenutuokia. Dėl savo dukros saugumo turiu užtikrinti, kad viskas taip ir liktų.
Vis dėlto praeitis randa kelią atgal. Vieną rytą gaunu nuorodą į tiesioginę transliaciją – ekrane mano dukra. Žydrose jos akyse – mirtinas išgąstis. O iš tamsos pasigirsta balsas:
Trys taisyklės.
Per tris dienas nužudyk vieną savo pacientą.
Laikyk liežuvį už dantų.
Neleisk, kad tave sugautų.
Jei nesilaikysi taisyklių, tavo dukra mirs.
Kiekviena sekundė – kova. Kiekvienas pacientas – galimas taikinys. Kiekvienas žingsnis – tiksinti bomba. Ar įmanoma pasirinkti tarp to, ką privalai padaryti… ir to, kas daro tave žmogumi?
