Mums pavyko, vaiki

Nuoširdūs, jaudinantys ir ilgai laukti kino legendos, „Oskaro“ laureto aktoriaus sero Anthony Hopkinso, daugiau nei šešiasdešimt metų stebinusio žiūrovus neprilystamais vaidmenimis, memuarai.

Gimęs mažame Velso plieno liejyklų miestelyje karo ir depresijos laikais, seras Anthony Hopkinsas užaugo tarp vyrų, kurie bet kokį emocinį pažeidžiamumą dangstė grubumu ir skandino alkoholyje. Mokykloje sunkiai besimokantis vaikas savo bendraamžių, tėvų ir kitų suaugusiųjų buvo laikomas nevykėliu be ateities. Tačiau vieną lemtingą vakarą šis valų berniukas pažiūrėjo 1948 m. ekranizuotą „Hamletą“ – tai įžiebė aistrą vaidybai ir nuvedė jį visiems netikėtu keliu.

Dėmesį prikaustančiuose knygos puslapiuose seras Anthony atvirai ir jautriai aprašo savo profesinius laimėjimus ir suteikia mums unikalią progą išvysti, kaip gimė jo legendiniai vaidmenys.

Ypač atvirai seras Anthony nužvelgia savo asmeninį gyvenimą. Priklausomybė sugriovė dvi pirmąsias jo santuokas, sugadino santykius su vienintele dukra ir vos nenuvarė į kapus. Per plauką išvengęs mirties, jis galiausiai pasirinko blaivybę ir šio įsipareigojimo laikosi jau kone pusę amžiaus.

Ir gniuždomas nuopuolių bei širdgėlos kupinų netekčių, ir pasiekęs neįtikėtinas aukštumas, seras Anthony visą gyvenimą su savimi nešiojasi nedidelę trimečio Tony nuotraukėlę. Joje užfiksuota akimirka, kai jam buvo suteiktas antras šansas siekti laimės, – tarsi visų ateities klaidų ir begalinių jam atsiversiančių galimybių pranašystė. Kadaise buvęs nerimastingas berniukas, jis nuėjo tokį ilgą kelią, kad dabar negali susilaikyti mažajam sau netaręs: „Mums pavyko, vaiki“.