Laikrodininko duktė

Turiningas, kerintis naujasis „Rivertono dvaro paslaptis” autorės romanas – istorija apie meilę ir paslaptingą žmogžudystę, kurios šešėlis driekiasi iš kartos į kartą, rutuliojasi Anglijoje nuo 1860-ųjų iki šių dienų.

Tikrojo mano vardo neprisimena niekas.
Tiesos apie tą vasarą taip pat niekas kitas nežino.

1862 m. vasarą jaunų menininkų grupė, vadovaujama aistringo ir talentingo Edvardo Redklifo, atvyksta į Beržyno dvarą, įsikūrusį Temzės pakrantėje. Jie ketina praleisti vasaros mėnesį nuošalioje įkvėpimu ir kūryba alsuojančioje aplinkoje. Tačiau per šią viešnagę viena moteris nušaunama, kita dingsta drauge su neįkainojama brangenybe, o Edvardo Redklifo gyvenimas virsta griuvėsiais.

Po daugiau nei šimto penkiasdešimties metų jauna Londono archyvarė Elodi Vinslou atidaro odinę rankinę, kurioje yra du iš pažiūros nesusiję daiktai: nespalvota Viktorijos laikų drabužiais vilkinčios įspūdingos moters nuotrauka ir menininko eskizų albumas su dviejų frontonų namo upės vingyje piešiniu. Kodėl Beržyno dvaras Elodi atrodo toks pažįstamas? Kas yra ta graži moteris nuotraukoje? Ar ji kada nors atskleis savo paslaptis?

Laikrodininko dukters istorija, pasakojama daugeliu balsų, yra istorija apie žmogžudystę, paslaptis ir vagystes, meną, meilę ir praradimą. O per šį pasakojimą tarsi upė teka balsas moters, stovinčios už laiko ribos, jos vardą istorija pamiršo, bet ji stebi, kaip klostosi istorijos įvykiai. Ji ‒ Berdė Bel, laikrodininko duktė.