Ansamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų. Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių/unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas tapo visos Kijevo metropolijos dvasiniu centru ir unitiško Bazilijonų ordino lopšiu. Peržengtos ir civilizacijų ribos – ši vieta suartino rusėniškus (ukrainietiškus-baltarusiškus) Rytus ir lietuviškus Vakarus.
Monografijoje „Kultūrų kryžkelė“, parengtoje bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos mokslininkams, atveriami nauji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus ir Švč. Trejybės ansamblio istorijos puslapiai, pateikiamos naujos bendro dviejų tautų paveldo interpretacijos.