Niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė, išsiveržimas iš senos aplinkos ir naujų vietų magija. Keliaudami ne tik pažįstame pasaulį ir atrandame dar nematytas šalis, bet ir atveriame paslėptas savo sielos vietoves. Pirmą kartą patekusi į svečią šalį, visuomet jaučiu, kaip mano viduje subanguoja ir atgyja nauja erdvė, iki tol buvusi tik balta dėmė neištirtame kontinente.
Didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!
