Juli Zeh „Ereliai ir angelai“

Romane atsargiai gvildenamos visuotinės problemos – saitai tarp prekybos narkotikais ir tarptautinės politikos, Balkanų kelio ir paauglių nusikalstamumo. Tačiau svarbiausias vaidmuo, pratęsiant W. Burroughso, I. Welsho tradiciją, atitenka žmogaus sąmonei – nihilistiškai ir haliucinuojančiai. Zeh jautriai skverbiasi į žmogiškąją vadinamos naujosios Europos tuštumą. Skaitytojas su pagrindiniu veikėju Maksu klaidžioja Vienos gatvėmis ir žmogiškojo suvokimo paribiais.

Juli Zeh (Juli Cė, g. 1974) – vienas labiausiai provokuojančių balsų šiandieninėje vokiečių literatūroje. Nuo 1995 m. rašytoja gyvena Leipcige. Tarptautinės teisės specialistė, dirba JT. Be to, baigusi vokiečių literatūros studijas, dėsto Vokietijos universitetuose kaip vizituojanti lektorė. 2001 m. Juli Zeh keliavo po Bosniją ir Hercegoviną, nuo to laiko jos teisinė ir literatūrinė veikla siejasi su buvusios Jugoslavijos problemomis. Romanas „Ereliai ir angelai” 2002 m. gavo premiją už sėkmingiausią knygos debiutą Vokietijoje.

Zeh kūryba lyginama su G. G. Márquezo magišku pasakojimu ir R. Carvero negailestingu realizmu, veikėjų charakteriai – tarsi H. Böllio, G. Grasso veikėjų reminiscencijos. Romanas aliuziškai siejamas su Stanley Kubricko, „posttarantinine” kinematografija. „Run, Juli, Run…”