Šveicarų literatūros sensacijos Joëlio Dickerio (Žoelis Dikeris, g. 1985) romanas „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ susišlavė daugybę premijų ir iki šiol yra išleistas beveik 50-yje šalių. Autorius ant laurų neužmigo ir dovanoja skaitytojams ne mažiau intriguojančią, įtraukiančią ir užburiančią istoriją „Baltimorės knyga“. Joje sutiksime jau pažįstamą veikėją Markusą Goldmaną. Šįkart jaunasis rašytojas aiškinasi „kitų, sėkmingųjų Goldmanų“ – savo mylimo dėdės Solo ir jo šeimos, gyvenančios Baltimorėje, – likimo peripetijas.
Markuso Goldmano giminė turi dvi atšakas: neturtingą, šiek tiek prasčiokišką Montklero (kuriai priklauso ir pats Markusas) ir turtingą, sėkmės lydimą ir prašmatnią Baltimorės. Didele tarpusavio meile abi giminės neliepsnoja, bet Markusas – išimtis. Jis tiesiog dievina dėdę Solą, tetą Anitą, du jų vaikus ir niekad nepraleidžia progos pas juos pasisvečiuoti. Tiksliau, nepraleisdavo iki 2004-ųjų. Tais metais dėdė pastebimai atšalo ir Markuso vizitai tapo retesni.
„Baltimorės knygoje“ susipina trys siužeto sluoksniai. Pirmajame pasakojama apie laimingą, didelių problemų netemdomą giminės praeitį. Antrajame mozaikiškai dėliojami 2004-aisiais įvykusios dramos gabalėliai. O trečiajame – dabarties – iš perspektyvos žvelgiama į painią ir paslaptimis apipintą praeitį. Detalė po detalės prieš Markuso Goldmano akis skleidžiasi tikroji, nepadailinta giminės istorija…
J. Dikerio romanas – tikslus, juvelyriškas ir nepriekaištingas kaip šveicariškas laikrodis. Jo įtampa, paslaptys ir intriga įtrauks ir nepaleis iki pat paskutinio puslapio.
