Lietuvių rašytojo ir teatrologo Balio Sruogos knyga „Dievų miškas“ – atsiminimai iš gyvenimo koncentracijos stovykloje – tapo ne tik literatūros klasika, kurią skaito moksleiviai, bet ir išskirtiniu ironijos ir net juodojo humoro pavyzdžiu lietuvių literatūros istorijoje
1945 metais Balio Sruogos parašyta knyga apie metus, praleistus nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje – apie stovyklos sargybinių elgesį su kaliniais, persekiojusius sunkumus, badą, šaltį, ligas, permainingas kalinių nuotaikas. Ironijos, šaipymosi iš lagerių tvarkos ir juodojo humoro kupinas „Dievų miškas“ laikomas vienu originaliausių memuarų žanro kūrinių Europoje, pasakojančių apie gyvenimą koncentracijos stovyklose.
Knyga buvo išversta į daugelį Vidurio ir Rytų Europos kalbų, o nepriklausomybės laikais išleista anglų, vokiečių, ispanų kalbomis.
2005 m. pasirodė pagal knygą sukurtas filmas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Dievų miškas“.
Į Štuthofą Balys Sruoga buvo išvežtas 1943 metų kovą, o vos grįžęs, 1945 metais, per keletą mėnesių parašė memuarus. Tiesa, sovietinės okupacijos metu knygos neleista išspausdinti, todėl ji pasirodė tik po rašytojo mirties, 1957 metais.