Algimantas Baltakis „Žvirblių žemavietė“

A. Baltakis, ankstesnę knygą išleidęs 1998 m., nuolat rašė, bet kaupė kūrinius tai knygai, kurią, padaręs kruopščią atranką, parengė dabar. Knyga vientisa, jos motyvų ir nuotaikų natūralų tekėjimą yra nulėmęs patsai atlapaširdžio poeto gyvenimas, – kas jį ištiko ir jaudino pastaraisiais metais. Prasminiai centrai susiję su sūnaus netekties išgyvenimais ir su garsaus bosnių poeto Izeto Sarajličiaus likimo linija (A. Baltakis į savo knygą įterpia jo rašytų laiškų, eilėraščių), kuri eina per etninių ir socialinių konfliktų židinį (Sarajevą). Šiuos centrus supa kiti eilėraščiai – elegiški, žaismingi, reflektyvūs. Atskirą skyrelį sudaro muzikos kūriniams parašyti tekstai. Konkretumą ir racionalumą mėgęs poetas dabar krypsta į grynąją lyriką, saikingą išraišką, gražią jausmų ir apmąstymų kalbą. Į dabartį jis žvelgia išmintingai, čia nusišypsodamas, čia pagraudendamas, laikinus dalykus suvokdamas didesnėje erdvėje. Apipavidalindamas knygą dailininkas R. Orantas panaudojo laiškų ir eilėraščių faksimilių, S. Krasausko piešinį.