„Mergaitė A. Mergaitė, kuri pabėgo. Jeigu kas nors turėjo tai padaryti, tai tik tu.“
Bėgdama nuo praeities Leks Greisi stengiasi negalvoti apie savo šeimą. Vengia net mintimis grįžti į Tėvo sukurtą Siaubų namą. Ir nenori prisiminti jai suteiktos Mergaitės A tapatybės – mergaitės, kuri ištrūko iš kalėjimu virtusių namų ir išlaisvino savo brolius ir seseris. Tačiau mirus Motinai praeitis ją pasiveja – kartu su kitais vaikais Leks paveldi šeimos namus. Siekdama pakeisti kraupią jų istoriją, Leks susitinka su seniai matytais broliais ir seserimis. Vėl atsiveria kraujuojančios vaikystės žaizdos, šmėkšteli baimės ir šykštaus džiaugsmo akimirkos, bet viltis išsiveržti iš tamsos – tada ir dabar – lieka nepalaužta.
