„Įbrolis“ jaudinantis epinis romanas – tai vienos netradicinės Oslo šeimos keturių kartų gyvenimo istorija. Dėl mažo ūgio kenčiantis Barnumas Nilsenas įtraukiamai pasakoja apie savo tėvus Verą ir Arnoldą, močiutę Boletą, promočiutę Senolę ir įbrolį Fredą. Nors autorius yra pelnęs pripažinimą už sukurtą jauno vyro portretą, nemažiau iškilūs ir moterų portretai – Veros, jos vienišos mamos Boletos ir močiutės, Senolės. Romano moterys itin stiprios, bet gyvenimas jų negaili, o turbūt sunkiausias išmėginimas – pamilti prievartos vaisių Fredą. Apie jį romane kalbama mažiausiai, tačiau jo įtaka jaučiama visoje istorijoje. Jis tampa viso ko matas.
Iš tiesų visi romano „Įbrolis“ veikėjai, nesvarbu, kokia jų įtaka būtų įvykių raidai, yra jaudinančiai tikroviški, ryškūs, mįslingi ir artimi skaitytojui. Netikėti istorijos posūkiai ir aprašomi šeimos, ypač dviejų brolių – įbrolių, su jais susijusių žmonių santykiai skatina suprasti, kad visi esame pusiau broliai, o šiame gyvenime niekam neduota pilnatvė… Galbūt bausmė yra būti žmogumi?
