Antrojoje Likimo anatomijos knygoje autorius tęsia pasakojimą apie žmogaus likimą ir lemtį, labiau akcentuodamas dorovines ir gyvenimo prasmės problemas. Knygos pradžioje daug dėmesio skiriama “lemtingiems” žmogaus amžiaus tarpsniams – aprašomų dėsningumų žinojimas žmogui padeda nenusivilti, suvokti, jog ne jam vienam sunku gyventi. Pagaliau – ir tai ima aiškėti knygos pabaigoje – nėra nė vieno žmogaus, kurio gyvenimas būtų neprasmingas, todėl kiekvienas žmogus turi nepaliaujamai kopti laiptais i dangų.