Žinau vieną pasaulį, kuriame moterys visa galva aukštesnės už vyrus ir šlifuoja gąsdinančius savo dantis, kad šie būtų kuo smailesni. Kitą ir vis dėlto tą pačią planetą, antrą Žemę, supa švytintys, padangėse išplitę žiedai, ryškūs kaip Mėnulio pilnatis. Trečiame pasaulyje apstu liaunų, ploną kailinį sluoksnį turinčių žmogystų blyškiais, statmenais akių vyzdžiais. Ketvirtame – žmones pakeitė mašinos.
Evoliucija pakrypo savita eiga. Į kiekvieną iš jų atklystame mes, žaidėjai, kurie bastydamiesi po pasaulius, rezga bendrus planus arba paprasčiausiai stengiasi išsaugoti gyvybes. Dėl piktavališkų, bet mums nesuvokiamų paskatų, taip elgiasi ir K – mašinos. Man patinka žudyti tas išperas.
