Lejos vaikystė staiga baigiasi, kai motina su visa šeima nusprendžia prisidėti prie pseudoindiškos Ramtos dvasinių pasekėjų sektos. Šeima parduoda namus ir verslą, apsigyvena visiškai izoliuotoje bendruomenėje, kurioje šeimos ir asmeniniai ryšiai neturi jokios reikšmės. Centrinės Amerikos Belizo valstybėlėje Ramtos grupė įsigyja didžiulę rančą.
Grupė dangstosi labdaros ir pagalbos atsilikusioms šalims projektais, norėdama gauti daugiau paramos iš vokiečių ir šveicarų firmų bei rėmėjų. Naivūs politikai ir diplomatai – dažni sektantų svečiai, neįtariantys, kas dedasi už gražaus fasado. Nuo trylikos metų Leja tampa grupės vadovo „išrinktąja“, sekso verge. Kone dešimt metų gyvena atskirta nuo pasaulio, negali lankyti mokyklos, palaikyti normalių ryšių su giminėmis ir buvusiais vaikystės draugais.
Kaip ir visi grupės nariai ji turi pakelti kvailus ritualus, indokrinaciją ir šiurkštų psichinį terorą. Ji kenčia fiziškai ir dvasiškai, dažnai galvoja apie savižudybę. Tačiau ji vienintelė visoje grupėje išsaugo maištingą dvasią ir laisvės troškimą. Sulaukusi dvidešimt vienerių leidžiasi į dramatišką nuotykį ir bėga į laisvę.
