Romantizmo epochos menas

Romantizmas, kaip meno kryptis, vienu metu plėtojosi ir Vokietijoje, ir Anglijoje. Tai lėmė Prancūzijos didžioji revoliucija. Romantizmas Europoje dominavo XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Ši meno kryptis formavosi prieštaravimų draskomoje neoklasicizmo epochoje, kuri garbino senovę ir propagavo grįžimą į laukinę gamtą. Romantizmui būdinga sąlygiškos situacijos, groteskas, simboliai, fantastika. Romantizmas neatsiejamas nuo to meto politinio bei socialinio konteksto. Filosofinės romantikų pažiūros daugiausia pagrįstos subjektyviojo idealizmo koncepcija. Romantikai įtvirtino istorizmo principą, poetizavo asmenybę. „Romantinis žanras dar tik formuojasi; pati romantizmo prigimtis reikalauja, kad tas procesas vyktų nuolat ir niekada nesibaigtų“, – teigė Šlėgelis. Romantizmas, padėjęs pagrindus naujajai meno kultūrai, greičiau buvo ne meno srovė, o dvasinė būsena.

Ši knyga padeda skaitytojui paprastai ir suvokiamai įgyti būtinų žinių apie meną, literatūrą, civilizacijas.