Vidury žiemos

„Vidury žiemos pagaliau suvokiau, kad širdyje žydi amžina vasara.” – Albert Camus

Istorija prasideda Brukline, siaučiant viduržiemio pūgai, kai trijų labai skirtingų žmonių likimus suveda eismo įvykis ir netikėtas kraupus radinys balto leksuso bagažinėje. Ričardas Baumasteris, šešiasdešimtmetis žmogaus teisių specialistas, žymaus universiteto dėstytojas, atsitrenkia į Evelinos Ortegos, nelegalios imigrantės iš Gvatemalos, dirbančios aukle, vairuojamą automobilį. Neišmanydamas, kaip elgtis, Ričardas į pagalbą pasikviečia Lusiją, kolegę dėstytoją iš Čilės.

Mėgindami nuslėpti nusikaltimą, kurio nė vienas nepadarė, jie leidžiasi į kelionę, kurioje, mezgantis jausmams tarp Lusijos ir Ričardo, pamažu atskleidžiamos visų trijų veikėjų gyvenimo istorijos. Iš Bruklino veiksmas persikelia į netolimos praeities Gvatemalą, kurioje siautėja nusikaltėlių, narkotikų prekeivių gaujos, į septintojo dešimtmečio politinių perversmų kamuojamą Čilę, vėliau į Meksiką bei tragiškų prisiminimų kupiną Kanadą ir Braziliją.

„Vidury žiemos” – užburianti ir jaudinanti istorija apie nepalaužiamą dvasios stiprybę ir užgimstančią meilę, kai širdis, rodos, jau seniai sukaustyta šalčio. Knyga savo žmogiškumu, aistra, humoru ir išmintimi primena vieną žymiausių autorės knygų – „Dvasių namus”.