Lietuvos vargonų menas: XIX a. pabaiga – XX a. I pusė

Monografijoje analizuojama Lietuvos vargonų meno raida labai svarbiu vargonų meno formavimosi laikotarpiu – XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje. Visos vargonų meno sritys (bažnytinis vargonavimas, vargonininko repertuaras, profesinis rengimas, pedagogika, koncertinis atlikimas, interpretacijos tradicijos, kūryba, vargondirbystė) tiriamos glaudžioje sąveikoje, muzikinio, visuomeninio bei politinio gyvenimo kontekste, paliesti ir socialiniai kultūriniai aspektai. Toks sisteminis tyrimo pobūdis – vienas reikšmingiausių šio darbo bruožų. Autorė daugiausiai rėmėsi pirminiais šaltiniais, dažnai – unikalia archyvine medžiaga, joje atrado ir pateikė daug naujų duomenų. Knygoje aptariama vargonų meno situacija ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse ar jai artimose šalyse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje). Čia siekiama atskleisti, kaip vargonų mene sąveikavo europinės ir vietinės muzikos tradicijos. Monografijoje pateikta įvairi archyvinė medžiaga turėtų sudominti skirtingų meno sričių tyrėjus. Ypač ji aktuali vargonininkams ir visiems besidomintiems vargonų menu.