Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romanas „Dvylika kėdžių“ (1928) labiausiai įsimena savo žaisminga, su šmaikščia ironija perteikta be galo ryškių tipažų galerija labai autentiškame SSRS trečiojo dešimtmečio socialinio gyvenimo fone.
Šiame leidime pateiktas romano variantas, kuriame pagal rankraštį, mašinraštį, publikaciją žurnale „30 dienų“ ir pirmąjį „Žemės ir Fabriko“ leidimą rašytojo Iljos Ilfo dukra Aleksandra Ilf atstatė reikšmingiausius fragmentus, pašalintus iš ankstesnių leidimų skonio arba cenzūros sumetimais, ir išsaugojo stilistinius taisymus, pirminiame tekste darytus arba aprobuotus pačių autorių.
