„Nefertitė“ – istoriniais faktais paremtas romanas apie garsiąją Senovės Egipto valdovę, grožiu, protu ir valios jėga žavėjusią ne tik amžininkus; garsusis jos skulptūrinis portretas ir šiandien laikomas vienu iš didžiausių visų laikų meno kūrinių. Knygoje vaizduojama Nefertitė – žmogiška, gyva, mylinti ir nekenčianti. Trokštanti valdžios ir atsiduodanti aistroms. Besipuikuojanti savo neprilygstamu grožiu.
Senasis Egiptas žaižaruoja visomis spalvomis – prabanga, didingi faraonų užmojai, intrigos milžiniškų kolonų šešėlyje priverčia išgyventi trumpo valdovės gyvenimo saulėtekį ir saulėlydį, regimą jaunesniosios Nefertitės sesers Mutnodžmetės akimis. Dvi dukterys, dvi seserys, du likimai…
Romano veiksmas prasideda 1352 m. pr. Kr. Didžiaisiais Egipto faraonais jau buvo Cheopsas, Chefrenas ir Hačepsuta, o Ramzis ir Kleopatra dar priešaky. Nefertitei – penkiolika metų, jos seseriai – trylika, ir atrodo, kad joms prie kojų visas Egiptas…
