Ši knyga tęsia pasakojimą apie nepaprastą moterį, turinčią protėvių gabumų ir pirmapradžių šaltinių žinojimą…
Neišpranašavai tu, Nostradamai, šiurpių žemės kataklizmų datos. Tu savo mintimis juos sukūrei ir žmonių mintis baisiam įsikūnijimui priskyrei. Štai ir dabar virš žemės jos plevena, žmones beviltiškumu gąsdindamos. Tačiau dabar jos neįsikūnys. Aš – žmogus. Anastasija aš! Ir aš stipresnė už tave!
Šioje knygoje praplečiama meilės erdvės sąvoka, pasakojama, kaip galima žodžiais pakeisti žmogaus likimą, kaip derėtų auklėti vaikus, kokia svarbi visai mūsų Žemei yra šviesos energija, meilės energija.
