Vilhelmas Haufas iki šiol jaudina skaitytojų širdis. Jis sukūrė savitą pasaulį, kuriame džiaugsmingai lankosi viso pasaulio vaikai. Jie myli autorių už tai, kad jo pasaka taip švelniai pinasi su tiesa, jog dažnai nesuprasi, kas tai – pasaka ar tikrovė? Viena iš jo pasakų tikroviškumo paslapčių – autoriaus ir herojaus artumas.
Pats Haufas rašė: „Mes tuose pasakojimuose gyvenome, mes kartu su tais žmonėmis mąstėme ir jautėme… Pasaka mums tapo tikrove, tikrovė – pasaka, nes mes kūrėme ir gyvenome pasakoje“. Prisiminkite, kaip smulkiai jis aprašo kalifo virtimą gandru („Pasakojimas apie Kalifą gandrą“), arba sceną, kai žmogui grąžinama jo tikroji širdis („Šaltoji širdis“), ir patikėsite stebuklu – visa taip įtikinama.
