Valentinas Sventickas apie Justiną Marcinkevičių

Literatūros kritikas rašo apie ypač populiaraus poeto gyvenimo būsenas, patirtis ir kūrybą, daug dėmesio skirdamas pastariesiems dviem dešimtmečiams. Svarbiu knygos motyvu tampa žiniasklaidai padedant sukeltas skandalas dėl apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ ir Just. Marcinkevičiaus reakcijos apmąstymai. Į analizę įsiterpia prisiminimai, dienoraščio puslapiai, asmeniško bendravimo įspūdžiai. Polemizuojama su poeto politiniais ir literatūriniais oponentais, pabrėžiama istoriško vertinimo priedermė. Pateikiama žinių apie paskutinius poeto kūrybinius darbus. Iš ketvirtojo viršelio: „Ši knyga staiga ir greitai atsirado po Justino Marcinkevičiaus mirties. Ji paveikta šio išgyvenimo ir turi asmeniškumų. Čia susipina įspūdžiai, dabar jau vadintini prisiminimais, gyvenimo nuotrupos, literatūros žmogaus mintys ir autorefleksijos (jų daugiau nei kur kitur), ką tik parašyti kritikos straipsniai ir ankstesniųjų peržiūros, impulsyvūs reagavimai, į apmąstymų lauką įkritę kitų autorių tekstai. Yra dėmesio vertų žinių – jos susikaupė dėl mano darbo ir gyvenimo aplinkybių. Turėjau galimybių – anksčiau ir dabar – matyti tai, ką retas tematė. Tarkim, ypatingą poeto beveik šypseną, aplanką su įrašu „Tik po mirties“, visa, kas liko ant poeto rašomojo stalo. Jaučiuosi išgyvenantis ir galvojantis kartu su Jumis“ – Valentinas Sventickas, 2011 03 30 Iš pirmojo viršelio: „Pirmoji šios knygos rankraščio skaitytoja prisakė autoriui sugalvoti paantraštę, kuri žymėtų tai, kas yra – poleminę kryptį, asmeniškus paliudijimus, politinio detektyvo punktyrą. Galvojau, bet nesugalvojau. Nebent antraštė, jeigu ryškinčiau aštrųjį kampą, galėtų būti kita – „Apie taburetę virš galvos“ – Valentinas Sventickas.