Autobiografinėje knygoje „Tapatybės kryžkelėje. Tarp vokiškumo ir lietuvybės 1932-1940 m.“ iš Klaipėdos krašto kilęs Erikas Pempė trečiuoju asmeniu pasakoja savo gyvenimo istoriją. Gimęs lietuvių kilmės šeimoje, bet auklėtas vokiečiu, 1923 m., kai Klaipėdos kraštas atitenka Lietuvai, autorius atsiduria tautinės tapatybės paieškų kryžkelėje ir turi pasirinkti: vokietis jis ar lietuvis?
Pasirinkęs lojalumą Lietuvai, pripažinęs pirminį gimtojo krašto ir savo paties kilmės lietuviškumą, autorius susiduria su rimtais iššūkiais. Vokiečiai jį laikė išdaviku, o dalis lietuvių – lojalumo stokojančiu „memelenderiu“. Knygoje „Tapatybės kryžkelėje. Tarp vokiškumo ir lietuvybės 1932-1940 m.“ E. Pempė vaizdingai aprašo savo virsmą, abejones, mokslus, darbą fizinės kultūros mokytoju. Įvykiai rutuliojasi sudėtingu Lietuvai laikotarpiu: tarpukariu, Hitleriui apsilankius Klaipėdoje ir atplėšus miestą 1939 m. kovą, per sovietų okupaciją1940-aisiais.
