Vieno reikšmingiausių XX a. vokiečiakalbių rašytojų, romano „Žmogus be savybių” autoriaus austro Roberto Musilio (1880-1942) drama „Svajokliai” svarbi ne tik jo paties kūrybinėje biografijoje. Parašyta 1921 m., ji pasuka negailestingo žmogaus sielos gelmių tyrinėjimo keliu, kuriuo vėliau leisis daugelis iškilių šiuolaikinės vokiečių, austrų ir šveicarų dramos kūrėjų.
„Svajokliai” – tartum didžiojo R. Musilio romano „Žmogus be savybių“ „paralelinė akcija”, perkelta į sceną. Ir čia tikrovė suskilusi į dvi – išorinę ir vidinę, ir čia herojai bando užčiuopti tą trečiąją, „neišrastą” galimybę. Drama pasakoja apie draugystę keturių žmonių, kurie kadaise buvo labai artimi ir kurių susitikimas prabėgus metams kelia esmingą klausimą, ko vertas visas jų ligtolinis gyvenimas.
