„Savistaba ir nuostaba” – nauja Alfredo Guščiaus, mąslaus ir produktyvaus literatūros kritiko, knyga. Autorius susikoncentruoja į gana slėpiningą atminties fenomeną, taigi ir į rašytojų patirties autentiškumo, savistabos ir savianalizės problematiką, neišvengiamai susijusią su praeities traktavimu, dabarties suvokimu, savimonės keliais ir galbūt klystkeliais. Itin kūrybiškai pasitelkta šv. Augustino laiko, žmogaus sielos, dvasios ir sąžinės santykių dialektikos samprata. Remiamasi, be abejo, ir šiuolaikinių filosofų bei literatūros tyrinėtojų įžvalgomis. Daugiausia dėmesio skiriama per pastaruosius du dešimtmečius parašytoms lietuvių esė ar atsiminimų knygoms (A. Bernotas, V. Reimeris, V. Girdzijauskas, V. Areška ir kt.), taip pat kūriniams, kuriuose itin ryškiai iškyla universalieji autentiškos būties, istorinės ir etninės atminties motyvai (R. Granauskas, V. Martinkus, I. Janonė, A. Zurba ir kt.).
Atskira studija laikytinas paskutinis knygos skyrius apie ką tik pabaigtą leisti R. Kašausko romanų tetralogiją, kur skverbiamasi į menininko prigimties ir kūrybos psichologijos labirintus.
