„Jos vardas Magija“ – ketvirtasis Rūtos Mataitytės romanas (pirmieji – „Svajonė apie sniegą“, 2013; „Laiškai“, 2013; „Gunda“, 2015). Šiame romane ištikimi skaitytojai atpažins pirmosios knygos atgarsius, o tie, kurie tik dabar atras savito braižo ir lengvos plunksnos autorę, skaitys Magijos istoriją kaip visai naują, savarankišką, stiprius personažus ir atskirą vertybių sistemą atskleidžiantį kūrinį.
Tai istorija apie šeimą, kurioje mamos švelnumą turi atstoti tėvo atsidavimas. Knyga patraukia tuo, kuo žavi ir visa autorės kūryba, – nesumeluotu žmogiškumu. Romano veikėjai – abejojantys, klystantys, „nenušlifuoti“ ir parodomi su visais savo trūkumais. Tačiau, nors ir klupdami, jie renkasi patirti, jausti ir gyventi.
…Kenis Ravnas, likęs vienas su dukra Magija, atsisako darbo didelėje Oslo ligoninėje ir persikelia į Svalbardą – atokios salos ramybė, atšiaurus klimatas, savitas žmonių gyvenimo būdas padeda jam užsimiršti. Kažkada neįstengęs išgelbėti žmonos, jis atsiduoda Magijai ir nuošaliame miestelyje kuria naujus santykius, kovoja su stereotipais, žmonių abejingumu. Knygos veikėjai vis iš naujo ieško savęs ir dažnai per skausmingus išgyvenimus pamažu atsiskleidžia tolesnė jų gyvenimo kryptis. Perspektyvus gydytojas vis dėlto ketina grįžti į miestą, tačiau, atrodo, jo planams lemta sudužti – tolimo Norvegijos kampelio gyvenimas į savo ritmą įtraukia jo dukterį.