R. Marčėnas „Karūnos spindesio apakinti“

,

Apysaka „Arberonas“ sulaukė jau šeštos laidos. Tai nesenstantis kūrinys, pasakojantis apie sovietinių laikų moralės dilemas, kurios tebėra aktualios ir šiandieniniame pasaulyje.

Uostamiestyje gyvenantis abiturientas Arūnas išgyvena krizę. Mokykloje klesti rutina, dvigubos moralės principai, šeimoje nesutaria tėvai. Arūno draugas Benas, jau anksčiau išmestas iš mokyklos, siūlo mesti mokslus ir eiti dirbti. Netikėtai namus palieka motina ir išeidama pas kitą vyrą pasiima jaunesnįjį brolį, o tėvas dėl seno sužeidimo patenka į ligoninę. Jaunuolis susiduria su problemomis, kurias turi spręsti savarankiškai. Net mažos dramos vaikino sąmonėje tampa rimtais išbandymais, grūdinančiais jo asmenybę.
Knyga iliustruojama nuotraukomis iš populiaraus kino filmo „Maža išpažintis“, pastatyto pagal šią apysaką.                                                             

„Maža išpažintis“ – bene geriausias režisieriaus Algio Aramino filmas, 1971 m. sukurtas pagal Vytauto Bubnio apysaką „Arberonas“.
„Maža išpažintis“ tarp to meto filmų išsiskyrė laisvesne dramaturgija. Tačiau svarbiausia filmo populiarumo iki šių dienų priežastis – maištingi herojai ir jų vaidmenų atlikėjai. Pagrindinį vaidmenį sukūrė Andrius Karka, bet žiūrovai labiau pamėgo jo draugužį su gitara – Vytautą Kernagį, ištarusį magiškus žodžius: „Benai, plaukiam į Nidą!“ Kas vasarą iki šiol tebesvajojame apie tokią kelionę, nors nuvykti dabar galime bet kur. Gerai parinkti aktoriai tėvų, mokytojų vaidmenims: Rūta Staliliūnaitė, Gediminas Karka, Vaiva Mainelytė, Monika Mironaitė.
Vytauto Bubnio ryšiai su Lietuvos kinu ir toliau liko gana artimi – jo romanų pagrindu buvo sukurti filmai „Perskeltas dangus“, „Nesėtų rugių žydėjimas“.
Skirmantas Valiulis

5,00 

Neturime

Profesionalus istorikas Rimantas Marčėnas pirmąją beletristikos knygą paskelbė jau būdamas brandaus amžiaus. Ši jau šeštoji jo grožinės kūrybos knyga ir tik antrasis istorinis romanas. Pasakojimo centre – senuose istorijos šaltiniuose glaustai paminėti realūs įvykiai, kuriuos to meto rusų ir vokiečių kronikininkai nušvietė labai tendencingai. Tai artimų giminaičių kunigaikščių Tautvilo ir jo garsaus dėdės Mindaugo žūtbūtinės grumtynės dėl besikuriančios Lietuvos valstybės sosto. Įdėmesnė akis tarp teksto eilučių įžiūrės ir autoriaus užmaskuotą klausimą: ar iš tikro į istorijos puslapius visada įsirašo patys stipriausieji ir talentingiausieji? O atsitiktinumai? Ar mes nesumenkiname jų reikšmės?

Svoris0,7 kg
Autorius

R. Marčėnas

Scroll to Top