Prakalbinta praeitis

Tavo rankose, mielas skaitytojau, ir tavo vertinimui – vėl mokinių rašiniai. Taip taip, ne akademiški, nuobodoki, daugeliu atvejų vien juos rašiusiam autoriui suprantami tekstai, tačiau šilti, nuoširdūs – „tikri” jaunų žmonių darbai. Tikri, nes nevengta emocijos, nepabijota drąsių, kartais drastiškų vertinimų; kita vertus – nesitenkinta tik knygose rastais faktais, o stengtasi pažinti istoriją iš arti, pažvelgti jai į akis. Juose ir literatūriniai bandymai, ir santykio su istorija, su aplinka paieškos, vyresniųjų kartų patirties vertinimai, pilietinės pozicijos kristalizacija. Visai kaip suaugusiųjų skaitomose knygose. Skirtumas tik tas, kad dėstomi pamatiniai dalykai – čia visiškai aišku, kas gera, o kas bloga, kas turi prasmę ir išlieka istorijoje, o kas – tik dulkė istorijos kelio. Suaugs ir šie, jaunieji, o tada supras, kad kai kurie dalykai – daug sudėtingesni, nei atrodė kažkada, rašant rašinį konkursui „Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija”. Tačiau neabejokime – jie jau sugebės atskirti tiesą nuo melo, ištikimybę nuo išdavystės, auką nuo primityvios savižudybės…