Hariui Bošui suteikti treji metai, iki jis turės iš Los Andželo policijos departamento pasitraukti į pensiją, tad labiau nei kada nors anksčiau trokšta tirti kuo daugiau bylų. Ir vieną dieną jam tenka iškart dvi.
DNR iš 1989 metų išžaginimo ir nužudymo bylos atitinka dvidešimt devynerių metų amžiaus nuteisto prievartautojo. Buvo jis aštuonmetis žmogžudys ar naujoje regioninėje kriminalistikos laboratorijoje įvyko kokia nors baisi klaida? Pastaroji galimybė sukeltų abejones visomis jau teisme nagrinėjamomis bylomis. O paskui Bošas su savo parneriu iškviečiami į mirties įvykio, galbūt susijusio su vidaus politikos intrigomis, vietą.
Municipaliteto tarėjo Irvino Irvingo sūnus nušoko ar buvo išstumtas iš viešbučio „Chateau Marmont“ balkono. Irvingas, ilgalaikė Bošo kerštingoji lemtis, pareikalavo, kad tyrimui vadovautų Haris. Atkakliai tirdamas iškart dvi bylas, Bošas atskleidžia du šiurpius dalykus: nežinomą žmogžudį, net tris dešimtmečius siautėjusį mieste, ir politinį sąmokslą, menantį tamsią policijos departamento istoriją.
