Kai 1944 m. rudenį sovietų kariuomenė antrą kartą okupavo Lietuvą, pasipriešinimo veikloje išsiskyrė dvi kryptys: viena labiau kėlė politinio, kita – karinio pasipriešinimo užduotis. Lietuvos išlaisvinimo taryba, veikusi Kaune, ir visai nepriklausomai nuo jos Vilniuje susikūrusi grupė – Lietuvos išlaisvinimo komitetas iškart pasirinko politinio pasipriešinimo veiklą, nors neatsiribojo ir nuo krašte vykusio ginkluotojo pasipriešinimo.
Knygoje aprašyta Lietuvos išlaisvinimo tarybos veikla, šios organizacijos kelti uždaviniai, jos veikloje dalyvavę žmonės.
