„Šventoji sala“ – detektyvas, kuriame persipina romantika, mistika ir subtilus humoras.
Poilsis ir ramybė – štai ko ieško detektyvas inspektorius Rajenas. Priverstas išeiti ilgesnių atostogų, jis nusprendžia laiką praleisti Šventojoje saloje. Čia jis tikisi pamiršti žmogžudysčių tyrėjo pareigas ir pasimėgauti laisvalaikiu. Tačiau artėjant Kalėdoms jo planai griūna… Taip prasideda romano „Šventoji sala“ pasakojimas.
Senovinio vienuolyno griuvėsiuose aptinkamas jaunos vietinės merginos Liusės kūnas. Rajenas norom nenorom priverstas grįžti į niūrų žmogžudysčių ir nusikalstamumo pasaulį. Rajenas apsiima išaiškinti žmogžudystę. Jam padėti pasisiūlo policijos konsultantė Ana Teilor. Ji užaugo šioje saloje, todėl grįžimas čia atgaivina senus prisiminimus ir priverčia akis į akį susidurti su savo sudėtinga praeitimi.
Siekdami išaiškinti nusikaltimą Rajenas ir Ana dirba kartu . Žudikas slepiasi kažkur netoliese, tačiau kažkada vykusių pagoniškų ritualų atgarsiai ir mažo miestelio gyvenimo vingrybės klampina tyrėjus.
Romano „Šventoji sala“ antrajame plane skaitytojas gali sekti pagrindinių veikėjų kovą su savo demonais. Mistika persmelkia visą detektyvą, o siužetui pasirinkta vieta tam idealiai tinka. Lindisfarno saloje susiduria senovės keltų papročiai ir krikščioniškosios tradicijos. Grėsmės pojūtį sustiprina tai, kad salą su sausuma jungiantį pylimą užlieja potvyniai, izoliuodami ją nuo likusios pasaulio.
