Tikriausiai nesuklysime tvirtindami, kad „Kuprotas kalnas” yra vienas originaliausių ir nuostabiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių. Daugelis pasaulio skaitytojų ir kritikų tvirtina, jog šis kūrinys – neabejotinas „Pulicerio” premijos laureatės Annie Proulx šedevras.
Tai kvapą gniaužianti dviejų kaubojų istorija, kurios veiksmas rutuliojasi Vajominge, įstabaus laukinio grožio gamtos fone. Tai pasakojimas apie dviejų atžarių ir niekam nereikalingų kaimo berniūkščių draugystę, kuri tęsėsi daugiau nei dvidešimt metų. Draugystę, kuri pamažu virto didžiausia jų paslaptimi ir brangenybe. Nesuvokdami ir neįstengdami paaiškinti šios laukinės abipusės traukos, pagrindiniai herojai visa galva pasineria į aistrų sūkurį. jie net neįtaria, kad viena vasara ant Kuproto kalno amžinai pakeis jų gyvenimus, kad širdyse užgims jausmas, kurio neįstengs įvardyti. Jie neigs ir išsiskirs, vėl susitiks, suvokdami, kad jų ryšys – brangiausia, ką jie turi. Todėl visais įmanomais būdais stengsis jį išsaugoti…
Tai magiška liūdesio giesmė apie du žmones, kurie ištvėrė viską, tačiau neatsilaikė prieš įnirtusį pasaulio nepakantumą. Pirmą kartą „Kuprotas kalnas” buvo išspausdintas 1997 m. žurnale The New Yorker ir netrukus pelnė prestižinį O. Henrio apdovanojimą. Vėliau ši apysaka pateko į Anne Proulx prozos rinkinį „Artimos prerijos: Vajomingo pasakojimai”.
2005 m. „Kuprotą kalną” ekranizavo režisierius Angas Lee, o filmas tapo sensacija ir susišlavė visus svarbiausius kino apdovanojimus abipus Atlanto. Beje, 2001 -aisiais pripažintu filmu jau yra virtęs A. Proulx romanas „Uosto naujienos”.
