KUNIGAIKŠTIS GEOLOGAS ANTANAS KAROLIS GIEDRAITIS

Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijoje, buvusiame Karvio dvare 1848 m.
vasario 20 d. yra gimęs ir Karvio kapinėse palaidotas, taip pat netolimame Antanave gyvenęs bei ūkininkavęs kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis
(Antoni Karol Giedroyć). A. K. Giedraitis (1848–1909) yra iš garsios kunigaikščių giminės, studijavo geologijos mokslus Freibergo kalnakasybos akademijoje
(Vokietijoje) ir Tartu (Dorpato, Estijoje) universitete, bendradarbiavo su Sankt
Peterburgo mineralogų draugija, Rusijos geografų draugija ir Rusijos geologijos
komitetu, tyrinėjo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkų gubernijų geologinę sandarą, dirbo Turkmėnijoje ir Rytų Sibire (Užbaikalėje). A. K. Giedraitis yra
laikomas pirmuoju profesionaliu geologinės kartografijos pradininku Lietuvoje,
sudaręs vertingą didelio regiono geologinį žemėlapį, aprašęs vėliau išgarsėjusius
gręžinių ir atodangų pjūvius, gėlo ir mineralinio vandens šaltinius. Jo mokslinės
publikacijos yra paskelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis, o tyrimų rezultatai
iki šiol aptariami ir cituojami leidiniuose vokiečių, prancūzų, anglų, rusų, lenkų,
lietuvių kalbomis. Šio rinkinio straipsniai suskirstyti į keturias temines grupes.
Tai XIX a. geologinio pažinimo pradmenys Lietuvoje, pirmieji profesionalaus
geologinio kartografavimo darbai ir jiems pašvęstas A. K. Giedraičio gyvenimo
kelias, sulaukęs būsimų kartų teigiamo vertinimo. Todėl didelis dėmesys skirtas
jo šeimos ir tėviškės gimtajame Karvyje aptarimui, įsijungiant žymiojo geologo
provaikaičiui Karoliui Marija Giedraičiui (Karol Maria Giedroyć), šiuo metu gyvenančiam Kanadoje. Atidaus vertinimo susilaukė A. K. Giedraičio geologiniai
tyrimai Lietuvoje ir gretimuose kraštuose. Trys straipsniai skirti jo darbams tolimose šalyse – Turkmėnijoje ir Rytų Sibire (Užbaikalėje)