Kiekvienas Ernesto Parulskio tekstas – tai žavi miniatiūrinė disertacija apie mūsų kasdienybės stebuklus. Tai epifanija – kai, atrodytų, buities smulkmenoje pamatai kultūros, o kartais ir civilizacijos klodus. Dažname tų tekstų dosniai pažeriama meno ir kultūros idėjų, kurias būtų galima iš karto ir įgyvendinti. Dažną jis pats ir įgyvendina.
Ir visa tai – be tokios būdingos mūsų visuomenei surauktos kaktos ir ašaros aky. Viskas lengvai ir grakščiai, perregima, bet tvirta proza.
Ir – ne pats menkiausias jo prozos privalumas: nedaug kas šioje šalyje turi tokį subtilų humoro jausmą.
Žurnalų „Verslo klasė“, „Iliustruotasis mokslas“ redaktorius Aurelijus Katkevičius
Į šį sparčiai kintantį pasaulį, su kurio dinamika autorius gerai susipažinęs, šios knygos tekstuose žvelgiama be perdėto susižavėjimo ir juolab be panikos, bet randama būdų, kaip kiekvienas žmogus ir visuomenė gali iš jo gauti visokios naudos, kartais rimtos ir puoselėtinos, o kartais veikiau linksmo atokvėpio. Tai ne politiniai, o kultūriniai tekstai. Mūsų žodžio kultūroje retas reiškinys – žvelgti ne atgal, o į priekį, ir tai daroma protingai, įtaigiai, žaismingai.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.