Karalienės juokdarė

Dvi karalienės. Dvi amžinos varžovės dėl sosto. Viena stebėtoja, apdovanota nepaprasta Dievo dovana.

„Dar geresnis už romaną „Karalienės sesuo”. Malonumą, kurį jis suteikia, galima prilyginti tik malonumui sėdėti krėsle priešais židinį šaltą žiemos vakarą.”– Independent on Sunday

Į išdavystę rezgančius Tiudorų rūmus atvyksta Hana Gryn, jauna, nuo Inkvizicijos bėganti žydė. Prisiekusi tarnauti gražuoliui Robertui Dadliui, ji išsiunčiama šnipinėti nustumtosios karaliaus Edvardo sosto paveldėtojos, princesės Marijos Tiudor. Tačiau Hana randa ne tironę, ne Kruvinąją Merę, kaip istorija pakrikštijo šią karalienę, bet narsią moterį, fanatišką katalikę, laukiančią savo eilės užimti tėvo sostą ir įvykdyti tai, kas, jos nuomone, geriausia karalystei. Tuo pat metu princesės Marijos sesuo, protestantė Elžbieta laukia sesers klaidų, kuriomis galėtų pasinaudoti, ir labiausiai – jos mirties.

Atsidūrusi tarp amžinų varžovių, Henriko VIII dukterų, plėšoma meilės Dadliui ir pareigos šeimai, priklausoma nuo mirtinai pavojingos Dievo dovanos – sugebėjimo dirstelėti į ateitį, Hana turi išgyventi pavojingais permainų laikais. Laikais, kurių pagrindine liudininke ir veikėja tampa ne savo noru… Laikais, kai ne tos religijos pasirinkimas reiškia mirtį, mokslas ir burtai susipynę, o tikra meilė gali reikšti mirtį.