Kupinas netikėtų siužeto posūkių ir stulbinančių siurprizų, Džono Faulzo (John Fowles) romanas „Magas“ (pirmąkart išleistas 1965 m.) yra tikras šiuolaikinės literatūros šedevras. Simbolių, aliuzijų ir galvosūkių kupina knyga kelia klausimus, provokuoja, skatina mąstyti ir, įtraukusi skaitytoją, apdovanoja jį neprilygstamu skaitymo malonumu.
Jaunas londonietis Nikolas d‘Erfė kaip mokytojas atvyksta į nedidelę Graikijos salą. Nors nė nesulaukęs 30-ies, Nikolas jaučiasi lyg viską gyvenime išbandęs ir patyręs. Įprasti dalykai jį erzina, nauji potyriai nebedžiugina, viskas atrodo beprasmiška.
Saloje jis susipažįsta su paslaptinga asmenybe – Morisu Končiu. Gražiausiame salos name gyvenantis ir vienatvę mėgstantis vyras yra tapęs vietine legenda, apie kurią neretai pasakojami keisti, širdį stingdantys gandai. Aišku tik viena – Morisas yra aštraus proto, išsilavinęs žmogus, kurio niekas pernelyg artimai nepažįsta.
Suintriguotas šios paslaptingos asmenybės, Nikolas ir pats nepajunta, kaip pamažu yra įtraukiamas į keistą, siurrealistinį ir kuo toliau, tuo labiau bauginantį įvykių sūkurį. Suvaidintos mirtys, beprotiškai jaudinantys merginos (merginų?) kerai ir smurto protrūkiai – viskas susipina į fantasmagorišką, teatrą primenantį sūkurį, kuriame išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos.
