Jean Piaget „Vaiko kalba ir mąstymas“

Vaikas turi savo individualų pasaulį, kuriam neužtenka žinių, informacijos, patirties, gaunamos iš kitų žmonių. J. Piaget tyrimai akivazdūs – vaikas pats atranda, sužino stebėdamas, fantazuodamas, eksperimentuodamas, tirdamas, bandydamas, kurdamas, – jis „konstruoja” save. Suaugusio vaidmuo dėl šios priežasties anaiptol neturėtų sumažėti, tik įgyti kitą pobūdį. Anot J. Piaget, svarbiausias ugdymo tikslas – parengti vaiką kūrybingam darbui, taigi ir kūrybingam gyvenimui.
Iš pratarmės
Ši knyga tęsia Atviros Lietuvos fondo Egmonto projekto „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas” leidybos programą.
Iš prancūzų kalbos vertė Aušra Grigaravičiūtė

Jean Piaget (1896-1980), iškilaus XX a. šveicarų filosofo, psichologo darbai — pripažinta pasaulyje klasika: „Intelekto psichologija” (1947), „Įvadas į genetinę epistemologiją” (1949), „Psichologija ir pedagogika ” (1969), „ Genetinė epistemologiją” (1970). Savo originaliuose veikaluose J. Piaget tyrė fundamentaliausius žmogaus kalbos, mąstymo, moralės klausimus, ieškojo dėsningumų ir klojo pamatus kitų mokslininkų tyrimams.
J. Piaget atvėrė plačius horizontus vaikystės sampratos plėtrai Europoje ir pasaulyje, tyrinėdamas vaiko mąstymą ir nustatęs raidos stadijas bei patvirtinęs savo hipotezę, kad vaiko ir suaugusiojo mąstymas – skirtingas.