,,Jankis. karaliaus Artūro dvare” – vienas svarbiausių kūrinių, be kurio neįsivaizduojamas Marko Tveno kūrybinis palikimas. Pasirodęs 1889 m. parašytas puikia, lengvai skaitoma kalba su išskirtiniu M. Tvenui būdingu humoru, ironija ir įtaiga, romanas atspindėjo rašytojo nusivylimą XIX a. JAV politikais, garbinusiais karaliaus Artūro epochą – lyg tai būtu buvęs tikras ,,aukso amžius”, kur viskas tobula: aplink kilnūs riteriai, nesibaigiantys žygdarbiai, nuostabios damos.
Būtent į tokią, manieringumu ir perdėtu romantizmu prisotintą aplinką M. Tvenas perkelia tipišką XIX a. jankį, per muštynes gavusį į galvą laužtuvu ir atsipeikėjusį VI amžiaus Anglijoje. Vos išsisukęs nuo sudeginimo ant laužo, pasinaudodamas XIX a. pasiekimais, jankis įsijaučia į burtininko vaidmenį ir įsitaiso karaliaus dvare, pastumdamas šalin konkurentą Merliną. Jankis puola keisti VI a. britų visuomenę pagal XIX a. pabaigos JAV modelį. Tačiau šios permainos parodo, kad vien technika negali pakeisti pasaulio ir suteikti visuotiną laimę.
Sugretindamas dvi istorines epochas M. Tvenas atskleidžia įsigalinčio technikos progreso, kaip panacėjos nuo visų nelaimių, šalininkams ir kitą neišvengiamą progreso pusę – karaliaus Artūro pasaulio pusę, su vargingu valstiečių gyvenimu ir silpnu valdovu, neišmanančiu, kas vyksta jo karalystėje. O be to, riteriai čia ne tokie jau ir kilnūs.
,,Jankis karaliaus Artūro dvare”, pasirodęs likus keliems metams iki H jum. Velso romano ,,Laiko mašina” išleidimo, laikomas ,,alternatyviosios istorijos” žanro pradininku. Nuo šio romano pirmosios lietuviškos laidos 1951 m. praėjo jau daugiau kaip pusė amžiaus, todėl Lietuvoje jis tebėra praktiškai nežinomas, o tiems, kas jį yra skaitę primename, kad anuomet leidėjams nepavyko išvengti tam tikrų ,,nuostolių”, todėl dabar ir jie galės perskaityti šį romaną tokį, kokį jį paliko M. Tvenas.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.