Amerikiečių ir rusų pajėgos susijungė Vokietijos viduryje, bet kovos tęsiasi. Vokietijos keliai pilni bėglių: žydų, išsigelbėjusių iš koncentracijos stovyklų, sąjungininkų karių, mėginančių sugrįžti namo, sprunkančių nacių. Civiliams vokiečių kontroliuojamose teritorijose maisto pakaks vos dviem savaitėms. Žmogus, kurio svajonė apie tūkstančio metų reichą pradėjo šitą košmarą, atsisveikina su artimiausiais bendražygiais bunkeryje po bombarduojamo Berlyno gatvėmis… Nesulaukęs ketvirtos jis nusišauna.
„Paskutinė Hitlerio diena“ – tai chronologinė istorija, pasakojama tų, kurie tomis neramiomis valandomis liko šalia Hitlerio; tų, kurie kovojo Berlyno gatvėse ir kurie žingsniavo valdžios koridoriais Vašingtone, Londone bei Maskvoje. Tai buvo ir pabaigos, ir pradžios diena, kai paprasti žmonės pateko į nepaprastas situacijas. Sisi Wilczek, sprunkanti nuo artėjančių rusų su giminės turtais, sudėtais į batų dėžę; prezidentas Trumanas, svarstantis, ar panaudoti atominę bombą, kurią jo sekretorius vadina „siaubingiausiu ginklu žmonijos istorijoje“; vokiečių karininkas Clausas Sellieras, vykstantis į paskutinę misiją ir keliaujantis per šalį, kad pristatytų gyvybiškai svarbius dokumentus; sąjungininkų lėktuvų pilotai, mėtantys maisto paketus badaujantiems olandų civiliams. 1945 metų balandžio 30-oji, paskutinė Antrojo pasaulinio karo diena. Diena, apie kurią milijonai svajojo, dėl kurios milijonai žuvo…
