Autobiografine knyga „Judkė“ yra atvira, niekuo nepagražinta Judelio Beileso, gimusio 1927 metais Kaune, gyvenimo istorija. 1944-aisiais, nacių deportuotas iš Kauno geto į Dachau koncentracijos stovyklą, Judelis slapta ant cemento maišų popieriaus pradėjo rašyti dienoraštį. Rašė jis jidiš kalba, bet lietuviškomis raidėmis, nes tada hebrajiškų rašmenų dar nemokėjo. J. Beilesui rūpėjo papasakoti žmonijai, kas atsitiko jam, jo šeimai ir jo tautai Antrojo pasaulinio karo metais. Daug vėliau, jau gyvendamas Izraelyje, Judelis prisiminė išsaugotą karo laikų dienoraštį, surinko nemažai nuotraukų, dokumentų, papildomos medžiagos apie Kauno getą ir hebrajų kalba parengė jaudinančios knygos „Judkė“ rankraštį. Tačiau Judeliui to neužteko. Niekad neužmiršęs savo gimtinės, jis troško papasakoti savo gyvenimo istoriją ir Lietuvos žmonėms.
