Šveicarų rašytojas Charles’is Ferdinandas Ramuz [tarti: Ramiù] romaną „Adomas ir Ieva” parašė kūrybinės brandos metais. Vaizduodamas paprastų žmonių gyvenimą, rašytojas perteikia universalias idėjas, remiasi Biblijos motyvais. Pasiskaitęs apie Adomo ir Ievos išvarymą iš rojaus, Bolomėjus sumano atkurti rojaus sodą ir susigrąžinti mylimą moterį… Pasakodamas apie vienišą vyrą, rašytojas atskleidžia žmogaus bejėgiškumą prieš gamtą ir savo prigimtį. Ekspresyvų C. F. Ramuz stilių vertino didieji prancūzų rašytojai Paulis Claudelis, Ferdinandas Céline’as, André Gide’as.
Garsiausias XX a. šveicarų rašytojas, rašęs prancūzų kalba, C. F. Ramuz gimė Lozanoje (1878), mokėsi Lozanos universitete. 1903 išvyko į Paryžių, ten įsikūrė ir gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo. Neretai trumpam laikui grįždamas namo, į Šveicariją. 1903 metais rašytojas išleido pirmąjį poezijos rinkinį. 1914 metais rašytojas grįžo į Šveicariją, gyveno uždarą gyvenimą ir bene visą laiką skyrė kūrybai. C. F. Ramuz mirė 1947 netoli savo gimtojo miesto Lozanos.
Jo kūrybos palikimas gausus ir įvairus: 22 romanai, keli apsakymų rinkiniai, esė knygos, poezija, autobiografiniai tekstai, dienoraštis, libretas Igorio Stravinskio spektakliui „Kareivio istorija”. Pagal rašytojo romanus pastatyta keliolika filmų. Garsaus rašytojo portretu yra puoštas 200 frankų Šveicarijos franko banknotas.
Knygos „Adomas ir Ieva” viršeliui panaudota prancūzų dailininko Henri Rousseau paveikslo „Ieva ir gyvatė” reprodukcija.
