Jau prieš dvidešimtmetį Mircea Eliade pastebėjo, kad „pagrindinis XX amžiaus reiškinys nebuvo ir nebus proletariato revoliucija, bet atradimas neeuropiečio žmogaus ir jo dvasinio pasaulio“. Anuomet ne vienas į šią ištarmę pažiūrėjo skeptiškai. Nūdien tas neeuropietis žmogus savo pasauliu bando pripildyti proletariato revoliucijos paliktą tuštumą Rytų Europoje. O Vakaruose to paties neeuropiečio žmogaus dvasia įsiliejo į „Naujojo amžiaus“ srovę. Tuo tarpu Rytuose, taigi ir Lietuvoje, jis bando įsitvirtinti kultų pavidalais. Bet jo dvasia, lyg kokiu bespalviu ir bekvapiu oru, pradeda kvėpuoti ir Rytų Europos religinio temperamento žmonės.
Nori nenori reikia su šiuo kviestu ar nekviestu svečiu susipažinti. Juk šis nepažįstamasis gali Vakarų krikščioniškosios kultūros pastatą (jei toks dar yra) praturtinti arba sugriauti; asmens gyvenimą sujaukti arba jį išskleisti. Visa tai priklausys nuo europiečio, ypač nuo krikščionio, žmogaus nuostatos. Viliamasi, kad šios knygos puslapiai pagelbės skaitytojui tą neeuropietinį svečią bent šiek tiek geriau pažinti.
