Andželinos paklodės

Aš atsidūriau glėbyje vyro, kurio prieš keturis mėnesius dar nepažinojau; tačiau kaitau glėbyje vyro, kuris mane atgaivino, tikėjo manim ir, nors man vis gyvenimą trūko pasitikėjimo savimi, neabejojau, kad mylėjo mane tokią, kokia esu, gerą ir blogą. Galvojau, kad mudu galim tapti išskirtine pora, nes mokame derintis prie kito, esame įsimylėję, aistringi, lakios vaizduotės, žingeidūs ir turim aibę kitų savybių. Maniau, kad tą pačią minutę viską mesčiau ir išeičiau su juo, nesvarbu, kur, tačiau žinodama, kad pagaliau atsiskleisiu kaip moteris ir kaip asmenybė. Ta galimybė man prilygo pasui, tiltui į svajones ir troškimus…