Andy Warholas (1928–1987) – legendinis JAV menininkas, poparto meno judėjimo kūrėjas, režisierius, prodiuseris, pradėjęs epochą, kurioje gyvename iki šiol. Jo kūriniai išreiškia ryšius tarp meninės raiškos, reklamos (karjeros pradžioje jis buvo puikus reklamos kūrėjas, iliustratorius) ir įžymybių pasaulio prabangos. Kūryboje jis pasitelkė daugelį išraiškos priemonių – nuo tapybos iki fotografijos, kino, skulptūros. Jis buvo tas, kuris pradėjo naudoti kasdien vartojamų prekių pakuočių įvaizdžius savo kūriniuose ir praplėtė meno kūrinio ir paties meno suvokimą. Jo studijoje, „Fabrike”, būrėsi įdomiausi tų laikų menininkai ir gimė naujos idėjos bei nauji meno kūriniai. Šis žmogus pradėjo epochą, kur reklama ir viešieji ryšiai, idėjos pateikimo būdas ir pristatymo strategija, komunikacija yra viena iš kultūrinių dominančių, o menininko persona ir legenda gali būti dar svarbiau už patį meną, nes menininkas pirmiausia yra savo paties meno kūrinys.
Šioje knygoje taupiu stiliumi, su sau būdingu šaltuku ir su jo asmeniniu prekės ženklu virtusio abejingumo prieskoniu menininkas pasakoja apie savo vaikystę, apie gyvenimą Niujorke, miesto grietinėlę, apie kitus to laiko menininkus, Ameriką apskritai, kaip vystėsi jo karjera, kaip jis jautėsi, su kokiomis problemomis susidurdavo, kaip prasiveržė ir įgijo sėkmės karjeroje 7-ame dešimtmetyje, apie visai (ne)paprastus dalykus: apie maistą, grožį, darbą, pinigus ir sėkmę. Apie meno (ne)reikalingumą. Knyga pilna paradoksalių aforizmų, pvz.: „Aš visada galvoju, kad žmonės nemiršta. Jie tiesiog išeina į universalines parduotuves.”
