\u0160ioje knygoje vienas did\u017eiausi\u0173 XX am\u017eiaus filosof\u0173 Osho kalba apie meditacij\u0105 kaip apie veiksming\u0105 proto nuraminimo b\u016bd\u0105. Neramus protas \u2013 did\u017eiausia \u0161iuolaikinio \u017emogaus problema. Neramus protas, u\u017euot buv\u0119s geras \u017emogaus tarnas, tampa jo \u0161eimininku. Kai protas panyra \u012f tyl\u0105, gyvenimas tampa pana\u0161us \u012f nuostab\u0173 meno k\u016brin\u012f.<\/p>\n
I\u0161trauka i\u0161 knygos:<\/p>\n
MEDITACIJOS TEMA yra prie\u0161taringa. J\u016bs galite medituoti, j\u016bs galite patys b\u016bti meditacija, bet jos prigimtis tokia, kad j\u016bs negalite pasakyti, kas tai yra. Vis d\u0117lto \u017emon\u0117s stengiasi \u0161\u012f proces\u0105 kaip nors apibr\u0117\u017eti. Ir jei tie apibr\u0117\u017eimai bent i\u0161 dalies, bent fragmenti\u0161kai padeda suprasti meditacij\u0105, tai jau gerai. Net ir fragmenti\u0161kas meditacijos supratimas yra lyg s\u0117kla. Daug kas priklauso nuo to, kaip klausot\u0117s. Jeigu tik girdite, jums niekas nebus perduota. Bet \u0161tai jeigu klausot\u0117s… pasistenkite suprasti, kuo skiriasi gird\u0117jimas ir klausymasis.<\/p>\n
Gird\u0117jimas yra mechani\u0161kas. Turite ausis, taigi girdite. Jeigu apkurstate, jums galima pad\u0117ti mechanin\u0117mis priemon\u0117mis. J\u016bs\u0173 ausys \u2013 tik tam tikras mechanizmas, kuris priima garsus. Gird\u0117jimo procesas labai paprastas. Girdi ir gyv\u016bnai. Girdi visi, kurie turi ausis. Bet klausymasis \u2013 tai jau auk\u0161tesn\u0117 stadija.<\/p>\n
Kai girdite, j\u016bs tik priimate garsus ir nieko daugiau nedarote \u2013 j\u016bs\u0173 galvoje n\u0117ra joki\u0173 kit\u0173 min\u010di\u0173, joki\u0173 debes\u0173, kurie temdyt\u0173 j\u016bs\u0173 vidin\u0119 padang\u0119. Viskas, kas pasakyta, pasiekia jus taip, kaip buvo pasakyta. J\u016bs\u0173 protas \u0161io proceso netrikdo. \u0160io proceso netrikdote j\u016bs, taip pat j\u016bs\u0173 \u012fsitikinimai, jo netemdo niekas, kas tuo metu vyksta j\u016bs\u0173 viduje, taigi jokie i\u0161kraipymai.<\/p>\n
Paprastai tai b\u016bna nesunku. J\u016bs girdite ir viskas ai\u0161ku. Ypa\u010d jei kalba eina apie kokius nors paprastus dalykus: apie nam\u0105, apie jo duris, apie med\u012f ar pauk\u0161t\u012f. Joki\u0173 problem\u0173 nekyla. Tai visi\u0161kai \u012fprasti dalykai. Kai kas nors apie juos kalba, u\u017etenka i\u0161girsti. Klausytis net nereikia.<\/p>\n
Ta\u010diau kai kalbama apie tokius objektus kaip meditacija, reikia klausytis. Meditacija netgi n\u0117ra objektas, meditacija \u2013 tai subjektyvi b\u016bsena. Galime tik pajusti, kad ji yra. Turite b\u016bti labai d\u0117mesingi ir budr\u016bs \u2013 tada galb\u016bt apie meditacij\u0105 k\u0105 nors ir suprasite.<\/p>\n
Net jei tas supratimas ir visai nedidelis, jo bus daugiau negu gana, nes supratimas laikui b\u0117gant ple\u010diasi. Jeigu net menkas supratimas patenka \u012f palanki\u0105 terp\u0119, \u012f \u0161ird\u012f, jis ima savaime augti.<\/p>\n
Pirmiausia pasistenkite suprasti, k\u0105 rei\u0161ki\u0105 pats \u017eodis \u201emeditacija”. Tai n\u0117ra tinkamas \u017eodis apibr\u0117\u017eti b\u016bsenai, kuri domina kiekvien\u0105 tikr\u0105 dvasin\u012f ie\u0161kotoj\u0105. Tod\u0117l noriu \u0161iek tiek pakalb\u0117ti apie kelis \u017eod\u017eius. Sanskrite yra specialus \u017eodis, kuriuo mes apibr\u0117\u017eiame meditacij\u0105. Tas \u017eodis \u2013 dhjana. \u0160io \u017eod\u017eio atitikmens n\u0117ra jokioje kitoje kalboje. \u012e kitas kalbas jo i\u0161versti ne\u012fmanoma. Tas \u017eodis \u017einomas jau du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ir niekas jo nei\u0161vert\u0117 \u012f koki\u0105 nors kit\u0105 kalb\u0105. Prie\u017eastis labai paprasta \u2013 kitomis kalbomis kalbantys \u017emon\u0117s nebuvo patyr\u0119 b\u016bsenos, kuri\u0105 rei\u0161kia \u017eodis dhjana. Tad \u012f savo kalbas jie jo ir nei\u0161vert\u0117.<\/p>\n
\u017dodis tampa reikalingas tik tada, kai juo siekiama k\u0105 nors i\u0161reik\u0161ti. Angl\u0173 kalba turi tris pana\u0161ius \u017eod\u017eius. Pirmasis yra koncentracija. Tas \u017eodis randamas knygose. Esu j\u0173 perskait\u0119s daug. Autori\u0173 ketinimai geri, bet jie ne\u017eino, kas tai yra meditacija. Jie jos nebuvo patyr\u0119. Ir vartoja \u017eod\u012f koncentracija vietoje \u017eod\u017eio dhjana. Bet dhjana n\u0117ra koncentracija. Koncentracija yra proto sutelkimas \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105. Tai tokia proto b\u016bsena. Paprastai mintys nuolatos laksto \u012f \u0161alis, o kai jos laksto, jums b\u016bna sunku gvildenti koki\u0105 nors tem\u0105.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, koncentracija reikalinga mokslininkams, kitaip jie negal\u0117s daryti mokslini\u0173 atradim\u0173. Visai nenuostabu, kad Rytuose mokslas nesivyst\u0117. Tam esama gili\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 Rytuose \u017emon\u0117s nevertina koncentracijos. Religingiems \u017emon\u0117ms reikia visai kit\u0173 dalyk\u0173 negu koncentracija.<\/p>\n
Taigi koncentracija yra \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105 sutelktas protas. Toks protas \u012fgauna vien\u0105 nauding\u0105 savyb\u0119 \u2013 j\u016bs galite giliau \u012fsiskverbti \u012f kok\u012f nors objekt\u0105. T\u0105 mokslas ir daro \u2013 stengiasi surinkti kuo daugiau \u017eini\u0173 apie objektyv\u0173 pasaul\u012f. Jeigu \u017emogaus protas nuolat klaid\u017eioja, jeigu jo mintys laksto \u012f \u0161alis, jis nebus mokslininkas.<\/p>\n
Mokslo esm\u0117 tokia, kad mokslininkas turi pamir\u0161ti vis\u0105 pasaul\u012f ir nukreipti s\u0105mon\u0119 \u012f vien\u0105 vienintel\u012f objekt\u0105. \u012e vienintel\u012f objekt\u0105 nukreipta s\u0105mon\u0117 labai pana\u0161i \u012f saul\u0117s spindulius, kuriuos \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105 sutelkia didinamasis l\u0119\u0161is. Taip galima netgi \u012fkurti ugn\u012f. I\u0161sisklaidymas ir jud\u0117jimas yra prie\u0161inga savyb\u0117. Tik sutelkti, ar sukoncentruoti, saul\u0117s spinduliai tur\u0117s tiek energijos, kad gal\u0117t\u0173 \u012f\u017eiebti ugn\u012f.<\/p>\n
Tokia pat savybe pasi\u017eymi ir \u017emogaus s\u0105mon\u0117. Kai j\u0105 sutelkiate, galite \u012fsiskverbti \u012f pasaulio objekt\u0173 paslaptis.<\/p>\n
Koncentracija visada susiaurina s\u0105mon\u0119. Kuo s\u0105mon\u0117 siauresn\u0117, tuo ji turi daugiau j\u0117gos. Siaura s\u0105mon\u0117 yra tarsi durklas, kuris \u012fsiskverbia \u012f gamtos paslaptis. \u017dmogus tada pamir\u0161ta visk\u0105 pasaulyje. Ta\u010diau tai n\u0117ra meditacija. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 to nesupranta ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. Jie mano, kad koncentracija ir meditacija yra tas pat. Ne. Koncentracija yra kas kita. Ji suteikia \u017emogui didel\u0117s j\u0117gos, bet tai tik proto j\u0117ga.<\/p>\n
Prie\u0161 prad\u0117damas jums pasakoti apie meditacij\u0105, a\u0161 noriu, kad su\u017einotum\u0117te, kas meditacija n\u0117ra.<\/p>\n
Pirma, meditacija n\u0117ra koncentracija.<\/p>\n
Antra, meditacija n\u0117ra kontempliacija.<\/p>\n
Koncentracija yra siaura s\u0105mon\u0117, o kontempliacija \u2013 platesn\u0117 s\u0105mon\u0117. Pavyzd\u017eiui, kontempliuojate gro\u017e\u012f… Yra t\u016bkstan\u010diai gra\u017ei\u0173 dalyk\u0173. J\u016bs\u0173 protas nuo vieno gra\u017eaus dalyko gali eiti prie kito, paskui \u2013 dar prie kito. Gyvenime gro\u017eio patiriate daug. Vien\u0105 gro\u017eio potyr\u012f kei\u010dia kitas. Galima sakyti, kontempliacija yra i\u0161pl\u0117sta koncentracija. S\u0105mon\u0117 sutelkta ne \u012f vien\u0105 objekt\u0105, o \u012f vis\u0105 rei\u0161kin\u012f \u2013 \u012f gro\u017e\u012f. J\u016bs judate, protas juda, bet jis lieka tam tikro rei\u0161kinio ribose.<\/p>\n
Koncentracija yra mokslinink\u0173 metodas, o kontempliacijos metod\u0105 taiko filosofai. Kontempliuodami \u017emon\u0117s irgi pamir\u0161ta visk\u0105, i\u0161skyrus juos dominant\u012f rei\u0161kin\u012f. Visas rei\u0161kinys yra didesnis u\u017e ta\u0161k\u0105, j\u016bs turite daugiau erdv\u0117s ir galite joje jud\u0117ti. Kai koncentruojat\u0117s, tokios erdv\u0117s neb\u016bna. Koncentruojasi mokslininkai. J\u0173 s\u0105mon\u0117 labai sutelkta ir labai siaura.<\/p>\n
Turb\u016bt nustebote i\u0161gird\u0119, kad a\u0161 taip kalbu. Jums, ko gero, atrodo, kad mokslinink\u0173 protas labai atviras. Bet tai netiesa. \u017dinoma, kai tyrin\u0117ja kok\u012f nors rei\u0161kin\u012f, jie visi\u0161kai atsiveria, jie netgi b\u016bna pasiruo\u0161\u0119 i\u0161klausyti visk\u0105, kas prie\u0161tarauja j\u0173 teorijai, jie \u2013 absoliu\u010diai s\u0105\u017einingi. Ta\u010diau kitose gyvenimo srityse jie yra u\u017esispyr\u0119 kietakak\u010diai ir j\u0173 galvos prikim\u0161tos visoki\u0173 prietar\u0173. Taip yra tod\u0117l, kad \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 daugiau nedomina niekas, i\u0161skyrus j\u0173 tyrin\u0117jimus. Jie domisi tik savo tiesomis ir jas tyrin\u0117ja, o kitas tiesas aklai priima tokias, kokias yra pri\u0117musi visuomen\u0117.<\/p>\n
Religingiems \u017emon\u0117ms toks mokslinink\u0173 elgesys patinka, jie sako: \u201eTik pa\u017ei\u016br\u0117kite, jis \u2013 garsus mokslininkas, Nobelio premijos laureatas, bet vis tiek kiekvien\u0105 dien\u0105 vaik\u0161to \u012f ba\u017eny\u010di\u0105.” \u017dmon\u0117s taip kalba ir jiems net \u012f galv\u0105 ne\u0161auna, kad \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 vaik\u0161to visai ne Nobelio premijos laureatas ir visai ne mokslininkas. \u017dmogus ateina \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 be tos savo asmenyb\u0117s dalies, kuri yra mokslininkas. Be tos savo asmenyb\u0117s dalies jis yra lengvatikis, netgi patiklesnis nei kiti, ir priima visk\u0105, kas jam sakoma. Kiti \u017emon\u0117s m\u0105sto kriti\u0161kiau, jie skaito apie religijas ir lygina vien\u0105 religij\u0105 su kita \u2013 taip formuojasi sveika nuovoka. O mokslininkai sveikos nuovokos neturi.<\/p>\n
Jei norite b\u016bti mokslininkai, d\u0117l to turite \u0161\u012f t\u0105 paaukoti, \u0161io to atsisakyti. Pavyzd\u017eiui, sveikos nuovokos. Mokslininkas n\u0117ra toks kaip visi ir jo nuovoka kitokia. Jei jo nuovoka b\u016bt\u0173 tokia kaip daugumos, jis negal\u0117t\u0173 padaryti joki\u0173 atradim\u0173, neb\u016bt\u0173 atrad\u0119s \u017dem\u0117s traukos d\u0117snio. Sveika nuovoka reikalinga visur, bet tik ne moksle.Mokslininkai neturi sveikos nuovokos, jiems neprieinamas bendras supratimas. Tokie patys yra ir filosofai. Jie kontempliuoja. Kontempliacija yra platesn\u0117 nei koncentracija, bet filosofai vis tiek lieka tam tikrose ribose.<\/p>\n
Kai filosofui kas nors sutrukdo, jis pasijunta lyg pa\u017eadintas i\u0161 sapno. Jo sapnas nutrauktas. Jeigu jis u\u017emigs ir v\u0117l prad\u0117s sapnuoti, nutraukto sapno prat\u0119sti jam vis tiek nepavyks. O gal jums atrodo, kad tai \u012fmanoma? I\u0161 ties\u0173 labai sunku gr\u012f\u017eti \u012f t\u0105 pat\u012f sapn\u0105 ir sapnuoti j\u012f toliau.<\/p>\n
Kontempliacija \u2013 tai toks logi\u0161kas sapnavimas. Tikra kontempliacija yra labai retas dalykas. Bet kaip tik juo paremta visa filosofija. Koncentracija filosofams reikalinga tik kai kuriems labai specifiniams tikslams. Koncentracija jiems kartais padeda pasiekti kontempliacijos b\u016bsen\u0105. Be to, koncentracija padeda \u012fsigilinti \u012f kok\u012f nors kontempliuojamos temos fragment\u0105. Filosofai daugiausia kontempliuoja, bet retkar\u010diais pasinaudoja ir koncentracija.<\/p>\n
Religijoje koncentracija netinka. \u010cia netinka ir kontempliacija. Religija nesusijusi su jokiu objektu \u2013 nei su i\u0161oriniu, nei su vidiniu. Religija susijusi su \u017emogumi, kuris bando koncentruotis ir kontempliuoti. Tarkime, tas \u017emogus \u2013 j\u016bs. Ar galite susikoncentruoti \u012f save? Ne, negalite. Negalite skilti \u012f dvi dalis, kad viena dalis sutelkt\u0173 prot\u0105 \u012f kit\u0105. Taip pat negalite suskilti \u012f dvi dalis, kad viena dalis kontempliuot\u0173 kit\u0105. J\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117, j\u016bs\u0173 protas \u012f dvi dalis skilti negali. O jeigu ir gal\u0117t\u0173 \u2013 tik tarkime, kad taip gal\u0117t\u0173 atsitikti, \u2013 tai toji dalis, kuri kontempliuot\u0173 kit\u0105 dal\u012f, b\u016btum\u0117te j\u016bs, ta\u010diau toji dalis, kuri b\u016bt\u0173 kontempliuojama, jau b\u016btum\u0117te ne j\u016bs.<\/p>\n
Kita dalis niekada neb\u016bnate j\u016bs. J\u016bs, kurie kontempliuojate ar koncentruojat\u0117s, esate subjektai. O dalis, \u012f kuri\u0105 j\u016bs\u0173 protas nukreiptas \u2013 objektai. J\u016bs negalite b\u016bti objektai. Esate subjektai ir objektais virsti negalite.<\/p>\n
Tai lyg veidrodis. Veidrodis gali atspind\u0117ti jus. Veidrodis gali atspind\u0117ti visk\u0105, kas yra pasaulyje, bet ar gali veidrodis atspind\u0117ti save? Nepastatysite veidrod\u017eio taip, kad jame kilt\u0173 jo paties atspindys. Veidrodis negali vienu metu b\u016bti dviejose vietose. S\u0105mon\u0117 yra lyg veidrodis. Galite j\u0105 \u012f k\u0105 nors nukreipti. Galite sutelkti \u012f kok\u012f nors objekt\u0105. Galite \u012f t\u0105 objekt\u0105 \u012fsiskverbti ar j\u012f apm\u0105styti \u2013 ir viskas.<\/p>\n
Religingumas n\u0117ra kontempliacija. Jis n\u0117ra koncentracija. Religingumas \u2013 tai meditacija. Bet meditacij\u0105 mes turime suprasti kaip dhjan\u0105, nes jei suprasime j\u0105 taip, kaip j\u0105 supranta angli\u0161kai kalbantys \u017emon\u0117s, padarysime klaid\u0105. K\u0105 rei\u0161kia \u017eodis meditacija? Kai pasakome, kad medituojame, m\u016bs\u0173 klausia: \u201eK\u0105 j\u016bs medituojate?” Tai rei\u0161kia, kad turi b\u016bti meditacijos objektas. Galite medituoti gro\u017e\u012f, galite medituoti ties\u0105 arba Diev\u0105. Bet j\u016bs negalite pasakyti, kad tiesiog medituojate. Jei angli\u0161kai pasakote, kad medituojate, ir daugiau nieko, sakinys b\u016bna nebaigtas. Turite pasakyti, k\u0105 medituojate. \u010cia prasideda prasm\u0117s problemos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160ioje knygoje vienas did\u017eiausi\u0173 XX am\u017eiaus filosof\u0173 Osho kalba apie meditacij\u0105 kaip apie veiksming\u0105 proto nuraminimo b\u016bd\u0105. Neramus protas \u2013 did\u017eiausia \u0161iuolaikinio \u017emogaus problema. Neramus protas, u\u017euot buv\u0119s geras \u017emogaus tarnas, tampa jo \u0161eimininku. Kai protas panyra \u012f tyl\u0105, gyvenimas tampa pana\u0161us \u012f nuostab\u0173 meno k\u016brin\u012f. I\u0161trauka i\u0161 knygos: MEDITACIJOS TEMA yra prie\u0161taringa. J\u016bs galite medituoti, j\u016bs galite patys b\u016bti meditacija, bet jos prigimtis tokia, kad j\u016bs negalite pasakyti, kas tai yra. Vis d\u0117lto \u017emon\u0117s stengiasi \u0161\u012f proces\u0105 kaip nors apibr\u0117\u017eti. Ir jei tie apibr\u0117\u017eimai bent i\u0161 dalies, bent fragmenti\u0161kai padeda suprasti meditacij\u0105, tai jau gerai. Net ir fragmenti\u0161kas meditacijos supratimas yra lyg s\u0117kla. Daug kas priklauso nuo to, kaip klausot\u0117s. Jeigu tik girdite, jums niekas nebus perduota. Bet \u0161tai jeigu klausot\u0117s… pasistenkite suprasti, kuo skiriasi gird\u0117jimas ir klausymasis. Gird\u0117jimas yra mechani\u0161kas. Turite ausis, taigi girdite. Jeigu apkurstate, jums galima pad\u0117ti mechanin\u0117mis priemon\u0117mis. J\u016bs\u0173 ausys \u2013 tik tam tikras mechanizmas, kuris priima garsus. Gird\u0117jimo procesas labai paprastas. Girdi ir gyv\u016bnai. Girdi visi, kurie turi ausis. Bet klausymasis \u2013 tai jau auk\u0161tesn\u0117 stadija. Kai girdite, j\u016bs tik priimate garsus ir nieko daugiau nedarote \u2013 j\u016bs\u0173 galvoje n\u0117ra joki\u0173 kit\u0173 min\u010di\u0173, joki\u0173 debes\u0173, kurie temdyt\u0173 j\u016bs\u0173 vidin\u0119 padang\u0119. Viskas, kas pasakyta, pasiekia jus taip, kaip buvo pasakyta. J\u016bs\u0173 protas \u0161io proceso netrikdo. \u0160io proceso netrikdote j\u016bs, taip pat j\u016bs\u0173 \u012fsitikinimai, jo netemdo niekas, kas tuo metu vyksta j\u016bs\u0173 viduje, taigi jokie i\u0161kraipymai. Paprastai tai b\u016bna nesunku. J\u016bs girdite ir viskas ai\u0161ku. Ypa\u010d jei kalba eina apie kokius nors paprastus dalykus: apie nam\u0105, apie jo duris, apie med\u012f ar pauk\u0161t\u012f. Joki\u0173 problem\u0173 nekyla. Tai visi\u0161kai \u012fprasti dalykai. Kai kas nors apie juos kalba, u\u017etenka i\u0161girsti. Klausytis net nereikia. Ta\u010diau kai kalbama apie tokius objektus kaip meditacija, reikia klausytis. Meditacija netgi n\u0117ra objektas, meditacija \u2013 tai subjektyvi b\u016bsena. Galime tik pajusti, kad ji yra. Turite b\u016bti labai d\u0117mesingi ir budr\u016bs \u2013 tada galb\u016bt apie meditacij\u0105 k\u0105 nors ir suprasite. Net jei tas supratimas ir visai nedidelis, jo bus daugiau negu gana, nes supratimas laikui b\u0117gant ple\u010diasi. Jeigu net menkas supratimas patenka \u012f palanki\u0105 terp\u0119, \u012f \u0161ird\u012f, jis ima savaime augti. Pirmiausia pasistenkite suprasti, k\u0105 rei\u0161ki\u0105 pats \u017eodis \u201emeditacija”. Tai n\u0117ra tinkamas \u017eodis apibr\u0117\u017eti b\u016bsenai, kuri domina kiekvien\u0105 tikr\u0105 dvasin\u012f ie\u0161kotoj\u0105. Tod\u0117l noriu \u0161iek tiek pakalb\u0117ti apie kelis \u017eod\u017eius. Sanskrite yra specialus \u017eodis, kuriuo mes apibr\u0117\u017eiame meditacij\u0105. Tas \u017eodis \u2013 dhjana. \u0160io \u017eod\u017eio atitikmens n\u0117ra jokioje kitoje kalboje. \u012e kitas kalbas jo i\u0161versti ne\u012fmanoma. Tas \u017eodis \u017einomas jau du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ir niekas jo nei\u0161vert\u0117 \u012f koki\u0105 nors kit\u0105 kalb\u0105. Prie\u017eastis labai paprasta \u2013 kitomis kalbomis kalbantys \u017emon\u0117s nebuvo patyr\u0119 b\u016bsenos, kuri\u0105 rei\u0161kia \u017eodis dhjana. Tad \u012f savo kalbas jie jo ir nei\u0161vert\u0117. \u017dodis tampa reikalingas tik tada, kai juo siekiama k\u0105 nors i\u0161reik\u0161ti. Angl\u0173 kalba turi tris pana\u0161ius \u017eod\u017eius. Pirmasis yra koncentracija. Tas \u017eodis randamas knygose. Esu j\u0173 perskait\u0119s daug. Autori\u0173 ketinimai geri, bet jie ne\u017eino, kas tai yra meditacija. Jie jos nebuvo patyr\u0119. Ir vartoja \u017eod\u012f koncentracija vietoje \u017eod\u017eio dhjana. Bet dhjana n\u0117ra koncentracija. Koncentracija yra proto sutelkimas \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105. Tai tokia proto b\u016bsena. Paprastai mintys nuolatos laksto \u012f \u0161alis, o kai jos laksto, jums b\u016bna sunku gvildenti koki\u0105 nors tem\u0105. Pavyzd\u017eiui, koncentracija reikalinga mokslininkams, kitaip jie negal\u0117s daryti mokslini\u0173 atradim\u0173. Visai nenuostabu, kad Rytuose mokslas nesivyst\u0117. Tam esama gili\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 Rytuose \u017emon\u0117s nevertina koncentracijos. Religingiems \u017emon\u0117ms reikia visai kit\u0173 dalyk\u0173 negu koncentracija. Taigi koncentracija yra \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105 sutelktas protas. Toks protas \u012fgauna vien\u0105 nauding\u0105 savyb\u0119 \u2013 j\u016bs galite giliau \u012fsiskverbti \u012f kok\u012f nors objekt\u0105. T\u0105 mokslas ir daro \u2013 stengiasi surinkti kuo daugiau \u017eini\u0173 apie objektyv\u0173 pasaul\u012f. Jeigu \u017emogaus protas nuolat klaid\u017eioja, jeigu jo mintys laksto \u012f \u0161alis, jis nebus mokslininkas. Mokslo esm\u0117 tokia, kad mokslininkas turi pamir\u0161ti vis\u0105 pasaul\u012f ir nukreipti s\u0105mon\u0119 \u012f vien\u0105 vienintel\u012f objekt\u0105. \u012e vienintel\u012f objekt\u0105 nukreipta s\u0105mon\u0117 labai pana\u0161i \u012f saul\u0117s spindulius, kuriuos \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105 sutelkia didinamasis l\u0119\u0161is. Taip galima netgi \u012fkurti ugn\u012f. I\u0161sisklaidymas ir jud\u0117jimas yra prie\u0161inga savyb\u0117. Tik sutelkti, ar sukoncentruoti, saul\u0117s spinduliai tur\u0117s tiek energijos, kad gal\u0117t\u0173 \u012f\u017eiebti ugn\u012f. Tokia pat savybe pasi\u017eymi ir \u017emogaus s\u0105mon\u0117. Kai j\u0105 sutelkiate, galite \u012fsiskverbti \u012f pasaulio objekt\u0173 paslaptis. Koncentracija visada susiaurina s\u0105mon\u0119. Kuo s\u0105mon\u0117 siauresn\u0117, tuo ji turi daugiau j\u0117gos. Siaura s\u0105mon\u0117 yra tarsi durklas, kuris \u012fsiskverbia \u012f gamtos paslaptis. \u017dmogus tada pamir\u0161ta visk\u0105 pasaulyje. Ta\u010diau tai n\u0117ra meditacija. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 to nesupranta ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. Jie mano, kad koncentracija ir meditacija yra tas pat. Ne. Koncentracija yra kas kita. Ji suteikia \u017emogui didel\u0117s j\u0117gos, bet tai tik proto j\u0117ga. Prie\u0161 prad\u0117damas jums pasakoti apie meditacij\u0105, a\u0161 noriu, kad su\u017einotum\u0117te, kas meditacija n\u0117ra. Pirma, meditacija n\u0117ra koncentracija. Antra, meditacija n\u0117ra kontempliacija. Koncentracija yra siaura s\u0105mon\u0117, o kontempliacija \u2013 platesn\u0117 s\u0105mon\u0117. Pavyzd\u017eiui, kontempliuojate gro\u017e\u012f… Yra t\u016bkstan\u010diai gra\u017ei\u0173 dalyk\u0173. J\u016bs\u0173 protas nuo vieno gra\u017eaus dalyko gali eiti prie kito, paskui \u2013 dar prie kito. Gyvenime gro\u017eio patiriate daug. Vien\u0105 gro\u017eio potyr\u012f kei\u010dia kitas. Galima sakyti, kontempliacija yra i\u0161pl\u0117sta koncentracija. S\u0105mon\u0117 sutelkta ne \u012f vien\u0105 objekt\u0105, o \u012f vis\u0105 rei\u0161kin\u012f \u2013 \u012f gro\u017e\u012f. J\u016bs judate, protas juda, bet jis lieka tam tikro rei\u0161kinio ribose. Koncentracija yra mokslinink\u0173 metodas, o kontempliacijos metod\u0105 taiko filosofai. Kontempliuodami \u017emon\u0117s irgi pamir\u0161ta visk\u0105, i\u0161skyrus juos dominant\u012f rei\u0161kin\u012f. Visas rei\u0161kinys yra didesnis u\u017e ta\u0161k\u0105, j\u016bs turite daugiau erdv\u0117s ir galite joje jud\u0117ti. Kai koncentruojat\u0117s, tokios erdv\u0117s neb\u016bna. Koncentruojasi mokslininkai. J\u0173 s\u0105mon\u0117 labai sutelkta ir labai siaura. Turb\u016bt nustebote i\u0161gird\u0119, kad a\u0161 taip kalbu. Jums, ko gero, atrodo, kad mokslinink\u0173 protas labai atviras. Bet tai netiesa. \u017dinoma, kai tyrin\u0117ja kok\u012f nors rei\u0161kin\u012f, jie visi\u0161kai atsiveria, jie netgi b\u016bna pasiruo\u0161\u0119 i\u0161klausyti visk\u0105, kas prie\u0161tarauja j\u0173 teorijai, jie \u2013 absoliu\u010diai s\u0105\u017einingi. Ta\u010diau kitose gyvenimo srityse jie yra u\u017esispyr\u0119 kietakak\u010diai ir j\u0173 galvos prikim\u0161tos visoki\u0173 prietar\u0173. Taip yra tod\u0117l, kad \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 daugiau nedomina niekas, i\u0161skyrus j\u0173 tyrin\u0117jimus. Jie domisi tik savo tiesomis ir jas tyrin\u0117ja, o kitas tiesas aklai priima tokias, kokias yra pri\u0117musi visuomen\u0117. Religingiems \u017emon\u0117ms toks mokslinink\u0173 elgesys patinka, jie sako: \u201eTik pa\u017ei\u016br\u0117kite, jis \u2013 garsus mokslininkas, Nobelio premijos laureatas, bet vis tiek kiekvien\u0105 dien\u0105 vaik\u0161to \u012f ba\u017eny\u010di\u0105.” \u017dmon\u0117s taip kalba ir jiems net \u012f galv\u0105 ne\u0161auna, kad \u012f<\/p>\n","protected":false},"featured_media":22113,"comment_status":"open","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"site-sidebar-layout":"default","site-content-layout":"","ast-site-content-layout":"default","site-content-style":"default","site-sidebar-style":"default","ast-global-header-display":"","ast-banner-title-visibility":"","ast-main-header-display":"","ast-hfb-above-header-display":"","ast-hfb-below-header-display":"","ast-hfb-mobile-header-display":"","site-post-title":"","ast-breadcrumbs-content":"","ast-featured-img":"","footer-sml-layout":"","ast-disable-related-posts":"","theme-transparent-header-meta":"","adv-header-id-meta":"","stick-header-meta":"","header-above-stick-meta":"","header-main-stick-meta":"","header-below-stick-meta":"","astra-migrate-meta-layouts":"default","ast-page-background-enabled":"default","ast-page-background-meta":{"desktop":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"ast-content-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}}},"product_brand":[],"product_cat":[165],"product_tag":[],"class_list":{"0":"post-22104","1":"product","2":"type-product","3":"status-publish","4":"has-post-thumbnail","6":"product_cat-religija-filosofija-ir-ezoterika","7":"desktop-align-left","8":"tablet-align-left","9":"mobile-align-left","11":"first","12":"instock","13":"shipping-taxable","14":"purchasable","15":"product-type-simple"},"acf":[],"yoast_head":"\n