Jie nuogi, nes nėra kur pasislėpti nuo priešo akies. Jie mirę, nes ant kulnų nuolat lipa mirtis. Ir miršta jie – drauge su savo idealais, viltimis ir baimėmis.
Sala Ramiajame vandenyne. Amerikiečių pėstininkų divizija turi išstumti japonų pajėgas. Tvyrant artėjančių mūšių įtampai džiunglių sekinami kareiviai stengiasi neprarasti žmogiškumo. Tačiau karas – tik nuožmi mašina. Kariams lemta kovoti ne vien su priešu. Jiems tai ir asmeninė, ir ideologinė kova. Brolybės jausmą keičia vienišumas. Heroizmo čia nėra. Vienintelis noras – grįžti namo gyviems – skaudžiai panašus į gyvulišką išlikimo instinktą.
Iš patirties Antrajame pasauliniame kare gimusi knyga „Nuogieji ir mirusieji” laikoma geriausiu amerikiečių romanu apie karą. Ji įtraukta į 1998 m. „Modern Library” paskelbtą svarbiausių XX a. romanų anglų kalba šimtuką.
Grįžęs iš karo Normanas Maileris ėmėsi rašyti ir, būdamas vos 25-erių, tapo populiariu rašytoju. Stengdamasis nugalėti aukščio baimę, gyveno viršutiniame dangoraižio aukšte. Jis buvo vienas pirmųjų intelektualų, nuolat pasirodydavusių televizijoje, siekė tapti Niujorko meru.
